Žygimantas Jacevičius, Trakų bazilikos zakristijonas, Vilniaus universiteto studentas

Nenumaldomai artėja Šv. Velykos – diena, apie kurią Bažnyčia rikiuoja kitas šventes – Šeštines, Sekmines, Devintines, Pelenų dieną. Ne veltui Velykos tokios svarbios. Šią šventą ir džiaugsmingą dieną minime Jėzaus prisikėlimą iš numirusių, kuris yra mūsų tikėjimo šerdis ir pamatas.

Bažnyčia Velykoms intensyviausiai pradeda ruoštis Gavėnios metu, o jos pabaigoje esanti Didžioji savaitė – šio ypatingo pasiruošimo kulminacija. Bažnyčiose vykstanti liturgija šiomis dienomis mums leidžia įtraukiai dalyvauti Kristaus kančioje ir prisikėlime. Liturgija sudabartina tuos įvykius taip, kad dviejų tūkstančių metų Jeruzalėje žmonių ištarti žodžiai, pakelti žvilgsniai ir kiti veiksmai stoja prieš mūsų akis. Mes tampame vienais iš jų, tik mūsų teisė pasirinkti, kas šioje istorijoje būsime: ar tie, kurie svies į Jėzų akmenį, norėdami kraujo, ar tie, kurie su ašaromis gailėsimės dėl savo nuodėmių.

Trumpai pažvelkime į kiekvieną Tridienio dieną

Didįjį Ketvirtadienį pradedamas Velykų Tridienis – trys svarbiausios liturginių metų dienos. Šiandien Jėzus Paskutinės Vakarienės metu įsteigė Mišių auką ir kunigystę – Jis pats, kaip Didysis ir Amžinasis Kunigas, atlaikė pirmąsias pasaulyje Mišias. Ši diena – pakili, nes Didįjį Ketvirtadienį Bažnyčia džiaugiasi brangiausiu savo turtu – šventąja Mišių auka ir kunigais, kurie patarnauja tikintiesiems ir kasdien Kristaus parodytu pavyzdžiu aukoja Mišias. Šiandien trumpam pamirštame pasninką ir rimtį – Mišių įsteigimo proga leidžiama pavalgyti sočiau, o liturgijoje džiaugsmo ir dėkingumo ženklan naudojama balta spalva.

Po pamaldų altorius – vieta, kur laikomos Mišios – bus nudengtas: neliks žvakidžių, nei lino drobulių. Švč. Sakramentas iš tabernakulio bus išneštas į Garbinimo altorių. Šie liturginiai ženklai skirti pažymėti Kristaus praleistą naktį kalėjime iki rytoj Jo laukiančio nukryžiavimo.

Didžiojo Penktadienio dieną Bažnyčia nelaiko Šv. Mišių – tai vienintelė tokia diena metuose. Pamaldų metu sudabartiname Kristaus Nukryžiavimą ir Mirtį atidengdami Kryžių, jį bučiuodami ir adoruodami – prisimindami savo išganymo kainą. Pamaldų pabaigoje Švč. Sakramentas pernešamas į Kristaus Kapą – vietą, kurioje susikaus mirtis ir gyvybė. Kol Kristaus Kūnas gulės drobulėse, jo Siela keliaus į pragarus teisiųjų sielų išlaisvinti ir atverti Dangaus visiems, kas buvo jo verti, bet dėl Adomo ir Ievos nuodėmės negalėjo ten patekti. Teisieji – Mozė, Abraomas, Jokūbas ir kiti laukė Jėzaus limbe – tarpinėje dimensijoje tarp Dangaus, Pragaro ir Skaistyklos. Kristui mirus ant kryžiaus, jo Siela nukeliavo į tą tarpinę erdvę ir išsivedė teisiųjų sielas paskui save į Dangų.

Todėl Jėzų ir vadiname Išganytoju – nes jis mums atkėlė Dangaus vartus

Didįjį Šeštadienį ir toliau Bažnyčia aprauda kape gulintį Kristų, bet verksmai truks neilgai – jau vakare Kristaus šviesa Velykinės žvakės liepsnelėje apšvies pasaulio nuodėmių tamsą ir kvies viltingai laukti Jo Prisikėlimo. Gyvybės pumpurai jau sukrauti ir greitai išgirsime ,,Garbė Dievui aukštybėse“, kurio metu bažnyčia nušvis žvakių ir visų kitų žiburių šviesa. Ilgai lauktasis ,,Aleliuja“ paskelbs Kristų esant prisikėlusį ir garbingai nugalėjusį mirtį.

Džiaugsmo ir Prisikėlimo triumfo procesijoje Velykų rytą Kristus žengia kaip valdovas po laimingo mūšio – jį lydi baldakimas, žibintai, nešama Velykų žvakė. Kryžių puošia raudona stula – Amžinosios Kristaus kunigystės Kančioje ženklas.

Didžiosios savaitės Tridienis Trakų bazilikoje:

Didysis Ketvirtadienis – balandžio 2 d.,

Šv. Mišios: 17 val. lenkiškai; 19 val. lietuviškai.

Didysis Penktadienis – balandžio 3 d.,

Pamaldos: 17 val. lenkiškai; 19 val. lietuviškai.

Didysis Šeštadienis – Velyknaktis – balandžio 4 d.

Šv. Mišios: 17 val. lenkiškai; 20 val. lietuviškai.

Nuo ryto – 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 valandomis ir vakarinių Mišių metu šventinsime velykinius valgius.

Šv. Velykos – balandžio 5 d. (sekmadienis)

Šv. Mišios: 7 val. lenkiškai; 9 val. lietuviškai.

Esant geram orui eisime velykinę procesiją aplink baziliką.

Šv. Velykų II diena – balandžio 6 d.

Šv. Mišios: 10 val. lenkiškai; 12 val. lietuviškai.

Pradėsime maldų už gyvuosius savaitę, kuri tęsis iki Atvelykio – balandžio 12 d.

Kviečiame lapelius su jūsų brangių artimųjų – tėvų, vaikų, draugų, pusbrolių, pusseserių, bendramokslių, kaimynų, galų gale – ir priešų, nes ir už juos reikia melstis, vardais, atnešti mums į zakristiją ir visą savaitę kasdien už juos melsimės, prašydami Dievą palaimos ir sveikatos, o Trakų Dievo Motiną – globos ir užtarimo.