Žygimantas Jacevičius, Trakų bazilikos zakristijonas

Šį sekmadienį, kovo 15 dieną, 12 val. šv. Mišias Trakų švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje aukos apaštalinis nuncijus Baltijos šalims arkivyskupas Georgas Gänsweinas. Šv. Mišių metu nuncijus palaimins 2018 metais popiežiaus Pranciškaus Trakų Dievo Motinai padovanotą Aukso rožę – vienintelę tokią popiežiaus dovaną mūsų šaliai. Visus parapijiečius ir svečius nuoširdžiai kviečiame dalyvauti iškilmėje, o šio laikraščio skaitytojus – išsamiau susipažinti su pačiu nuncijumi, Aukso rožės istorija ir apeigų, kurias nuncijus bazilikoje atliks, prasme. Pradžioje – apie nuncijų.

Nuncijus, paprastai tariant, yra Vatikano valstybės ambasadorius. Nuncijai, kaip ir visi ambasadoriai, skiriami ketverių metų kadencijai. Kodėl Vatikano valstybės ambasadoriai vadinami nuncijais? Nuncijus kilo iš lotyniško žodžio nuntiare, reiškiančio ,,paskelbti“. Kitaip tariant, nuncijai yra popiežiaus pagalbininkai skelbiant Gerąją Naujieną pasaulyje, o ne įprasti įprastos valstybės atstovai. Nuncijai daugelyje šalių sykiu yra ir šalies diplomatinio korpuso dekanai.

 Georgas Gänsweinas į Lietuvą atvyko 2024 metais. Iki tol jis buvo Jo Šventenybės popiežiaus Benedikto XVI sekretorius, buvęs su juo iki pat mirties. Ne kartą galėjome matyti G. Gänsweiną lydintį popiežių Benediktą Mišių, privačiųjų ir viešųjų audiencijų metu. Jis buvo popiežiaus dešinioji ranka, tvarkiusi visus žemiškuosius reikalus: prižiūrėjo popiežiaus dienotvarkę ir visaip kitaip asistuodavo. Mirus popiežiui Benediktui, G. Gänsweinas buvo nuncijumi paskirtas po poros metų – laikas labai greitai bėga… Lietuva bei kitos Baltijos šalys – pirmosios jo, kaip nuncijaus, karjeroje. Nuncijus kalba, skaito ir rašo vokiečių, italų, anglų, ispanų, prancūzų, lotynų kalbomis. Būdamas Lietuvoje, dar ir išmoko puikiai skaityti lietuviškai. G. Gänsveinas mielai žaidžia tenisą ir slidinėja, turi piloto mėgėjo licenciją.

Į nuncijų, kaip ir bet kurį vyskupą, o taip pat kaip ir į bet kurį ambasadorių, kreipiamasi ,,Jūsų Ekscelencija“, o vokiškoji jo pavardė (Gänswein) pagal lietuvių kalbos nuostatas turėtų būti tariama ,,Gensveinas.“

Su nuncijumi susipažinome, dabar metas aptarti liturgiją

Neatsitiktinai ketvirtąjį gavėnios, arba Lætare (Džiugesio), sekmadienį, dar vadinamą Rožių sekmadieniu, liturginę violetinę spalvą pakeičia rožinė. Šį sekmadienį Bažnyčia trumpam stabteli pasninko ir atgailos kelionėje, leisdama tikintiesiems atsikvėpti, pasidžiaugti. Bažnyčiai šis sekmadienis simbolizuoja palaimingą viltį gavėnios laikotarpiu dėl netrukus prisikelsiančio Išganytojo. Į šią pakilią nuotaiką Katalikų Bažnyčios liturgijoje įsilieja Aukso rožės (Rosa aurea) tradicija.

Iš aukso nukaldinta Aukso rožė – viena seniausių ir garbingiausių popiežiškųjų dovanų, kuri raštuose fiksuojama nuo XI amžiaus. Popiežius Benediktas IX 1051 metais Aukso rožės dovanojimą jau vadino „senu papročiu“.

Aukso rožė simbolizuoja patį Kristų: spygliai yra kančios ir mirties, o vešantis žiedas – gyvybės pergalės prieš mirtį ženklas. Rožėje supinami ir Jesės šaknies atžalos flos de radice Iesse, ir flos campi – laukų gėlės – įvaizdžiai, reiškiantys Kristų ir bylojantys apie jo dieviškąją misiją: kentėti ir mirti, išganyti ir prisikelti.

Lætare sekmadienis esti puiki proga tokiam subtiliam vilties ženklui: kol Kristus dar tik ruošiasi kančiai ir pergalei prieš mirtį, Jį rožių žiedlapiais – gaivia ir kvapnia būsimo Viešpaties prisikėlimo žinia – pridengusi Bažnyčia, be galo trokšdama Jį pasitikti, „kaip elnė uodžia upelio…“ Ps 41(42), 2.

Būtent dėl kvapnumo į Aukso rožę palaiminimo metu lašinama rožių aliejaus, mat vienas iš žiedų būdavo nukaldinamas su tuščiavidure šerdimi, į kurią įlašinama kvapaus rožių balzamo, pabarstoma muskuso. Kvapas čia yra nelyginant vaizdo pamainas – jei dar negalime Pateptojo pamatyti, tai rožių sekmadienį galime bent užuosti mirties Nugalėtojo ir Pasaulio Išganytojo pergalės bei šventumo kvapą, sklindantį iš Jį simbolizuojančios Aukso rožės žiedų.

Aukso rožės palaiminimo apeigos buvo vienas pagrindinių popiežiaus ceremonialo akcentų Lætare sekmadienį. Ceremonija prasidėdavo nuo rožės įnešimo į popiežiaus apartamentus, kuriuose ji būdavo palaiminama privačiai: į žiedus popiežius įlašindavo rožių aliejaus, pabarstydavo muskusu ir sukalbėdavo specialią maldą. Tuomet Šventasis Tėvas su procesija iškilmingai keliaudavo į Romos Šventojo Kryžiaus baziliką, kur aukodavo šventąsias Mišias. Mišių metu pontifiko pasakyto pamokslo ryškiausia detale tapdavo rožės simbolizmas. Rožė esti dviejų Jeruzalių – keliaujančios Bažnyčios žemėje ir triumfuojančios Bažnyčios danguje – džiugesio simbolis. Ji tikintiesiems primena, jog Išganytojas yra ypatingiausiasis žiedas, visų šventųjų džiaugsmas ir karūna.

Po pamaldų popiežius Laterano rūmuose palaimintą ir Mišių metu laikytą rožę įteikdavo jos vertam asmeniui. Ankščiau tai būdavę Romos miesto prefektai, vėliau – įvairūs kilmingieji, o nuo XVII amžiaus – katalikų karalienės. Po įteikimo momento visas dėmesys nukrypdavo į rožės gavėją, kuriam būdavo surengiama iškilminga procesija šv. Petro sostinės Romos gatvėmis. Rožės gavėją lydėdavo visa kardinolų kolegija. Iki XIX amžiaus Aukso rožė buvo diplomatinė Šventojo Sosto dovana, kuria būdavo stiprinami ryšiai, gerinami santykiai ir parodomas popiežiaus dėmesys.

XIX amžiuje palaipsniui tokias rožes imta dovanoti garsioms šventovėms, gerbiamiems Švč. Mergelės Marijos atvaizdams. Per tatai rožė, simbolizuojanti kenčiantį ir prisikeliantį Kristų, dovanojama Dievo Motinai, kuri nuo seno Bažnyčios tituluojama Paslaptingąja Rože. Šioji rožė savyje sutalpina ir Kristaus, ir Dievo Motinos įvaizdžius.

Aukso rožės dovanojimas Marijai tapo pačios Dievo Gimdytojos misijos ir motiniškos meilės pagerbimo žyme, kai jai tarytum įteikiamas rožių žiedlapiais pridengtas, dangiškaisiais muskusais pakvipęs ir dygliais suvarpytas jos dieviškasis Sūnus.

2018 metais, minint Trakų Dievo Motinos stebuklingojo paveikslo vainikavimo 300-ąsias, Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-ąsias metines, Lietuva Trakų bazilikoje paaukota Nekaltajai Marijos, Lietuvos Globėjos, Širdžiai. Šiomis jubiliejinėmis progomis popiežiui Pranciškui lankantis Lietuvoje, Trakų Dievo Motinos atvaizdas buvo nuvežtas į Kauno Santaką, kur rugsėjo 23 dieną Šventasis Tėvas aukojo šventąsias Mišias. Jų metu popiežius Pranciškus Trakų Dievo Motinai įteikė garbingiausią savo dovaną, Aukso rožę, – votą, kuris yra vienintelė tokia dovana Lietuvoje.

2026 mūsų Viešpaties metų Lætare sekmadienį apaštalinis nuncijus arkivyskupas Georgas Gänsweinas, kaip Jo Šventenybės pasiuntinys mūsų valstybėje, pirmą kartą per Katalikų Bažnyčios  Lietuvoje istoriją, atlikdamas Madonai paaukotos Aukso rožės palaiminimo apeigas, pratęs šimtametę Apaštalų Sosto tradiciją ir pagerbs Trakų Dievo Motiną, Lietuvos Globėją.

Klebono ir savo vardu visus nuoširdžiai raginu: būkime savo parapijos šeimininkai – dalyvaukime šiose iškilmėse, parodykime nuncijui savo aktyvumą, tikėjimą, sąmoningumą, atstovaukime savo miestą ir savo šventovę atsakingai. Tai – istorinis įvykis, kurį išgyventi yra istorinė garbė visai Lietuvos Katalikų Bažnyčiai, Trakams, bazilikai ir kiekvienam iš mūsų.

Sancta Maria, Rosa Mystica, ora pro nobis!