Mokykla įkurta 1923 m. Foto S. Vaismanas. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr.
Kazys Venckus, kraštotyrininkas
Tarpukariu Aukštadvaryje vyko įvairūs renginiai, lankėsi aukšti Lietuvos vyriausybės žmonės. Vienas iš masiškiausių susibūrimų įvyko 1935 metų birželio 23 dieną Lietuvos Tautininkų Sąjungos organizuota tautiškosios visuomenės šventė. Apie ruošimąsi jai ir pravedimą skaitytojus informavo tautiškos minties savaitinis laikraštis „Mūsų kraštas“. Pirma žinutė apie būsimą renginį buvo atspausdinta leidinyje „Mūsų kraštas“ 1935-03-10 Nr.10 straipsnyje „Ką nuveiks 1935 metais Trakų tautininkai“.
„ LTS Trakų apskrities valdyba priėmė 1935 metų darbo planą. <>Gegužės ir birželio mėn. numatoma suruošti tautiškosios visuomenės šventes šiose vietose: Kruonyj, Vievyj ir Aukštadvaryj. Jose kviečiami dalyvauti: jaunalietuviai, šauliai, basanavitiečiai, vienybininkai, jaun. ūkininkų rateliai, mokyklos ir kt. Švenčių dienas nustatys apylinkės“.
Aukštadvario pradžios mokyklos mokinės ir mokytojos pasiruošusios šventei. Viduryje stovi mokytoja Joana Stankevičienė. Foto S. Vaismanas 1935 m. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr.
Tikslias švenčių dienas nurodė laikraštis 1935-04-14 Nr.15. „Ruošiamasi „tautiškos visuomenės šventėms“.
„Trakų aps. tautininkų ruošiamos rajoninės „tautiškos visuomenės šventės“ įvyks Aukštadvaryje ir Kruonyje birželio 23 d. ir Vievyje birželio 29 d. Švenčių vietose jau sudaromi komitetai, o apylinkėse – komisijos propagandai vesti ir, bendrai, rūpintis šventės ruoša. Jau išsiuntinėti kvietimai visų organizacijų apskr. valdyboms organizuotai dalyvauti šventėse.“
„Mūsų kraštas“ 1935-05-19 Nr.20 antrašte „Savivaldybės remia „tautiškos visuomenės šventes“ rašė: „L.T.S. Trakų apskr. valdyba kreipėsi į apskrities savivaldybę, prašydama remti medžiagiškai tautiškąsias visuomenės šventes, kurios bus birželio mėn. Aukštadvaryje, Kruonyje ir Vievyje. Apskr. savivaldybė šventes paremti sutiko it leido valsčių savivaldybėms skirti pašalpas.“
Paskutinis pranešimas apie būsimą renginį patalpintas „Mūsų kraštas“ 1935-06-16 Nr.24.
„< > Birželio 23 d. šventės įvyksta Aukštadvaryje ir Kruonyje ir birželio 29 – Vievyje. Tai vietos, kurias visuomenei pravartu pamatyti. Aukštadvaris pasižymi labai gražia gamta, ežerais, piliakalniais, miškais. Čia kiekvienas galės pabendrauti su dzūkais – trakiečiais, pažinti jų papročius, išvysti šaunius jų žirgus ir kitas prašmatnybes< >“.
Pagaliau šventė Aukštadvaryje įvyksta ir apie tai rašė „Mūsų kraštas“ 1935-06-30 Nr.26.
„Vargingas Trakijos dzūkų gyvenimas. Atskirti nuo Vilniaus ir Trakų, tarp kalnuotų ir smėlėtų žemių, nešdami sunkią gyvenimo dalią, jie ryžosi atgaivinti savo žemės didžią praeitį, atgimti dvasiniai, pakilti kultūriniai. Savo ryžtumui ir atsiekimams parodyti jie birželio 23 d. surengė Aukštadvaryje trijų artimiausių ir pavergtųjų Trakų valsčių tautiškos visuomenės šventę. Ir savo tą ryžtumą gražiai ir darniai pravedė. Ir nenuostabu, nes Trakijos dzūkai šventę ruošė tam, kad parodžius kitiems, jog lenkų dvarininkų ir kitų pasėtoji čia lenkiškumo, o kartu ir tamsumo sėkla jau pradeda nykti ir savo piktžolėmis nebeterš lietuviškų dirvonų. Šventei nepaprastai atsidėjusiai ruoštasi dar ir todėl, kad čia laukta pirmą kartą atvykstant vyriausybės atstovo – ministerio, kurio daugelis senesniųjų šio krašto gyventojų dar nėra matę.
Mokykla atidaryta 1918 m. Foto S. Vaismanas 1933-06-15. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr.
Užtat Aukštadvaris šventei žymiai apsitvarkė, pasipuošė ir iš pat ryto Onuškio, Semeliškio ir Aukštadvario valsčių keliais pradėjo žmonės plaukti išikilmėsna. Jau apie dešimtą valandą Aukštadvarin suvažiavo per šešis tūkstančius žmonių, suskrido pulkai jaunimo. Pusiau vienuolikta iš Kauno atvyko ir švietimo ministeris prof. Tonkūnas lydimas kultūros departamento direktoriaus dr. Juškos. Aukštuosius svečius pasitiko prie miestelio šaulių garbės ekskortas, vietos lietuvių ir žydų visuomenės atstovai. Čia švietimo ministerį pasveikino visuomenės vardu šventei ruošti komiteto pirmininkas – insp. Karpavičius ir Žydų rabinas Elinavičius, o jauna skautė įteikė gėlių bukietą.
Svečiai buvo pakviesti į čia pat esantį seną taip pat seno visuomenės veikėjo dr. V. Mongirdo dvarą, kur pavaišinti pusryčiais.
Tuo tarpu prie bažnyčios laukė gausinga minia žmonių, kuri aukštuosius svečius pasitiko savotiškais masyviais špaleriais.
Iškilmingas pamaldas laikė ir pamokslą pasakė klebonas kun. Paškanis, o mišioms gražiai giedojo vietos jaunalietuvių choras.
Iki visuomenė ir organizacijos vyko į aikštę ir ten tvarkėsi, aukštuosius svečius kun. Paškanis pakvietė klebonijon trumpam poilsiui.
Tik spėjus aikštėje susitvarkyti, į ją atvyko ir švieyimo ministeris, lydimas dr. Juškos, apskrities viršininko atstovo polic. vado Krivicko, apskrities komendanto pulk. lt. Žutauto, tautininkų pirmininko Mičiulio ir kitų, apėjo gražiai išsirikiavusias organizacijas, priėmė jų paradą ir pasisveikino.
Svečiui pagerbti skirtą kalbą pasakė dr. Mongirdas. Savo kalboje jis pažymėjo šio krašto ypatingą buklę ir padėtį ir pareiškė džiaugsmo dėl ministerio atvykimo. Dar kalbas pasakė tautininkų pirmininkas Mičiulis, pulk. lt. Žutautas, kartu pasveikindamas visuomenę ir krašto apsaugos ministerio vardu ir inspektorius I. Karpavičius perskaitė visuomenės prašymą vyriausybei, kuriame prašoma nepamiršti šį kraštą šviesti ir toliau, palengvinti susisiekimą su didesniais apskrities centrais, tuo suteikiant galimybes lengviau sunaudoti ūkio gaminius ir kt. Į visas kalbas ir prašymą atsakė švietimo ministeris prof. Tonkūnas. Ministeris prabilo šiais žodžiais:
„Mieli trakiečiai, gerbiamieji šio krašto valstybės ir kultūros darbo vadovai. Mūsų poetas pral. Maironis yra savo kūriny pasakęs „Ilgai miegojo mūsų žemė, didžiavos vien tėvų kapais“. Ir iš tiesų ilgą laiką žiūrėjome į praeitį ir ja didžiavomės. Didžiavomės tais laikais, kada Lietuvos valstybės ribos siekė ne tik Kauno, Vilniaus, Trakų ir kitas žemes, bet siekė tolimus ir didelius plotus. Deja, po garbingų Lietuvos laikų susidėjome su lenkais ir mus užėjo ilgas sutemū laikas. Jis grėsė pavirsti amžina naktimi. Mūsų bajorija išsigimsta, pradeda tarnauti kitiems ir mūsų tautos ąžuolas nustojo viršūnės, jo kamienas apkerpėjo, apaugo samanomis. Anų laikų istorikai lėmė mūsų tautai mirti ir likti mase vokiečių bei lenkų reikalams.
Tačiau ąžuolo šaknys liko sveikos. Užgrūdintos praeitimi, palaistytos krauju ir prakaitu jos atgijo, augo ir išleido sveikas atžalas. Suvarginti per amžius, iškovojome Lietuvą mažą, suvargintą. Kaimynas atskėlė mūsų tautos dalį, kuri labai buvo sužalota. Laisvė pati per save nieko neduoda. Reikia kovoti ir todėl mes kovojam už dvasines kultūras, kad žmogus pakiltų. Tam darbui mums aplink trukdo. Tačiau iš to išeitį rodo Tautos Vadas. Jis iškėlė vienybės obalsį, nes vienybė ūgdo tautos pajėgas. Toji vienybė, tautos vienybė jau leidžia savo diegus, pradeda augti. Ant kiekvienos kryžkelės šiandien ruošiamos tautos dienos, sąskrydžiai ir kitos iškilmės. Ir čia, šiame suvargintame krašte neatsiliekama. Tai yra labai malonus reiškinys ir tenka džiaugtis, kad Tautos Vado obalsis ir čia liko išgirstas. Todėl su dideliu malonumu ir džiaugsmu sveikinu jus. Iškilmės daromos ne tam, kad tik šiaip sau į jas pažiūrėtume. Tai yra nuveiktų darbų apžvalga ir jėgų sustiprinimas. Šiandien pasauly yra suirutė. Mums gi dirbti ypatingai trukdo vokiečiai. Tačiau nusiminti nėra ko. Sunkesniais laikais daug pasiekėme, pasieksime ir dabar. Jie ilgai netrūks. Tik reikia klausyti Tautos Vado ir burtis po jo vėliava. Vyriausybė žiūri į visą Lietuvą ir stengiasi matyti visų reikalus, todėl nebus apeiti ir šios apylinkės reikalai ir jiems švietimo ir kitose srityse, kaip iki šiol, taip ir ateity bus teikiama atitinkama parama, nes šis kraštas tikrai yra vargingas ir reikalingas paramos. Tačiau nereikia pasikliauti vien vyriausybe, bet reikia dirbti ir patiems. Džiaugiuosi, kad čia tautinis atbudimas atgyja, tad semkitės ir toliau sau jėgų vieningam ir galingam Lietuvos darbui“.
Mokykla pastatyta 1932 m. Foto S. Vaismanas. Autoriaus asmeninio archyvo nuotr.
Ministerio kalba palydėta griausmingu plojimu, galingu valio. Užėmus ministeriui vietą tribūnoj, pro jį iškilmingu maršu pražygiavo gražios šaulių eilės, jaunieji skautai, gausingos eilės pradžios mokyklų mokinių, jaunieji ūkininkai, vidurinė ir žemės ūkio mokyklos, jaunalietuviai, gražus būrys jaunalietuvių-sportininkų, tautininkai ir kt. Organizacijos be vėliavų nešė eilę plakatų su Vilniaus pasiilgimo obalsiais ir pasiryžimu jį vaduoti ir ūkininkai su plakatu „Mes norime tautiškos vyriausybės“. Čia pat aikštėje įvyko pradžios mokyklos mokinių, kurių buvo netoli tūkstanties, pratimai, o atokiau ant kalno bendras jų choras padainavo kelias gražias dainas. Dar buvo raitųjų rungtynės, atletikos rungtynės, futbolo žaidimas, šokimas į vandenį ir kt. Iškilmėms pasibaigus švietimo ministeris apžiūrėjo mokyklų mokinių rankdarbių parodėlę ir vietos mokyklas. Šventės proga buvo išdalinta daug piniginių dovanų už tautiškus rūbus. Švietimo ministeris paskyrė dvi pirmas premijas, o kultūros departamento direktorius – dvi antrąsias. Premijų įteikimo metu ministeris maloniai šnekučiavosi su senesniomis dzūkėmis, teiravosi apie jų gyvenimą, kurios su dideliu džiaugsmu ir pasididžiuodamos pasakojo, kiek sūnų yra davusios tėvynę vaduojant, kiek vaikučių jų stovi gražiose organizacijos eilėse ir atsisveikindamos su džiaugsmu spaudė aukštojo svečio ranką. Toks draugiškas valstybės vyro su gyventojais bendravimas šios apylinkės gyventojams padarė gilaus įspūdžio, nes jiems atrodė, kad nors mūsų ministeriai ir savi, tačiau prie jų taip toli, kaip iki dangaus. Bendrai šventė prie vargingų šio krašto sąlygų praėjo labai gražiai ir parodė didelį kylantį čia tautinį susipratimą. Gausingas keliolikos tūkstančių minios suplaukimas, nežiūrint kai kieno trukdymų ir dovanų pažadėjimais už nedalyvavimą šventėje, įrodė, kad trakiečiai pradėjo eiti, eina ir eis vienybės keliais, kuriuos skina ir rodo mūsų Tautos Vadas Antanas Smetona.“
Pasirašė „Ed. Selenis“.
Apie praėjusią šventę savo skaitytojus informavo ir nepartinis ūkininkų laikraštis „Mūsų rytojus“ 1935-07-05 Nr.51:
„Aukštadvaryje įvyko tautos diena. Esant gražiam orui, visuomenės prisirinko keletas tūkstančių. Iškilmėsna atvyko šv. ministeris prof. Tomkūnas, krašto aps. m-rį atstovavo pulk. leit. Žutautas. Vyriausybę pasitiko raitelių būrys, šaulių kuopos, jaunalietuviai ir didi minia žmonių. Gražioje aikštėje prie ežero ir miško įvyko paradas, mokyklų sportas, jaunalietuvių sporto mankštos, plaukimas ir šokinėjimai iš aukšto į vandenį ežere ir t. t.
Aukštadvariečių vardu buvo perskaitytas ir įteiktas švietimo ministeriui prašymas, kuriame prašoma: kelti tame kampelyje didesnį švietimą, kiek leidžiama dar palengvinti ūkiškąją būklę, sujungti tolimas apylinkės plentu su Žiežmariais, Kaišiadorims – su apskrities centrais, nes nesant plento, o tik paprastiems keliams – šis užkampis negali kilti kultūroje.
Tokios iškilmės ir apeigos šioje sulenkėjusioje provincijoje buvo pirmos, todėl paliko didelio visiems įspūdžio.“
Palikite komentarą