Iškilminga Velykų procesija Ispanijoje. Pixabay.com nuotr.

Ne visi lietuviai Velykas praleis su šeima margindami kiaušinius ir bendraudami prie šventinio stalo. Dalis tautiečių pasirinko šią pavasario šventę sutikti užsienyje, pasak kelionių organizatorių, dažniausiai jie keliaus į Turkiją, Egiptą, Tenerifę, Madeirą.

„Kelionių per šventes populiarumas vis auga – lietuviai nori pakeisti aplinką, pažinti ir kitų šalių tradicijas. Kadangi pagrindiniai šventiniai laikotarpiai sutampa su mokyklinėmis atostogomis, itin dažnai šiuo metu poilsiauti vyksta šeimos su vaikais. Ne išimtis ir artėjanti Velykų savaitė“, – sako Inga Aukštuolytė, „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė.

Skirtingos šalys – skirtingos tradicijos

Tai, kad kasmet daugėja lietuvių, norinčių tradicines šventes iškeisti į poilsį svetur, pastebi ir Laura Bagdonienė, „West Express“ rinkodaros vadovė. Pasak jos, poilsiautojai ir šiuo metu ieško kelionių pasiūlymų, kur Velykas galėtų sutikti nepamirštamai.

Kelionių agentūros atstovai pristato 10 atostogų krypčių, galinčių pasiūlyti nepamirštamas šios šventės tradicijas.

#1. Ispanija: savaitę trunkanti šventė

Ispanijoje ir jai priklausančiose salose Velykų tradicijos turi gilias tradicijas. Ši religinė šventė minima ne kelias dienas, kaip įprasta Lietuvoje, o visą savaitę, kuri vadinama Semanta Santa (liet. Didžiąja savaite). Ko ne įsimintiniausia jos dalis – kiekvieną savaitės dieną vykstančios iškilmingos procesijos, kurios gatves užpildo pompastiška ir mistiška atmosfera. Iš minios išsiskiria ir dalyvių apranga – šilkiniai kostiumai su smailėjančiais gobtuvais, dengiančiais galvas ir veidus.

#2. Madeira: tradicinių patiekalų gamyba su namiškiais

Portugalijai priklausančios Madeiros gatvės prieš Velykas puošiamos spalvingomis dekoracijomis, sudėtingais gėlių kilimais, ruošiami vietos bendruomenės. Tačiau daugiausiai dėmesio per Velykas skiriama tradicinei virtuvei, kurios patiekalai, pavyzdžiui, marinuota kiauliena carne de vinha d’alhos ir medaus pyragas bolo de mel gaminami su šeima ir draugais. Saloje taip pat vyksta kiaušinių ridenimo varžybos ovo à Escalada, kurių metu išmarginti kiaušiniai ridenami nuo kalno, o nugalėtoju skelbiamas toliausiai nukeliavusio kiaušinio savininkas.

#3. Turkija: išskirtinis dėmesys turistams

Turkijoje Velykos nėra minimos kaip nacionalinė šventė, čia jas švenčia tik krikščionių religijos išpažintojai, kurių šioje šalyje – mažuma. Šių religinių grupių tradicijos skiriasi tarpusavyje, tačiau visi tikintieji eina į bažnyčią, meldžiasi, susitinka su šeima ir draugais. Vis tik Turkijos kurortų viešbučiai, norėdami atliepti kiekvieno turisto poreikius, rengia šventines vakarienes su specialiomis vakarinėmis programomis, kurių metu netrūksta linksmybių ir staigmenų.

#4. Graikija: visi moliniai indai – pro balkoną

Dieną prieš Velykas Graikijos gyventojai pro langus, terasas ir balkonus ima mėtyti molinius puodus, siekdami atbaidyti blogąsias dvasias ir pažymėti pavasario pradžią. Vieni sako, kad ši tradicija atkeliavo iš venecijiečių, kurie Naujųjų metų dieną, norėdami apsivalyti, išmesdavo senus daiktus, o kiti tiki, kad molinių indų mėtymu pasitinkamas pavasaris, simbolizuojantis naują derlių, kuris bus surinktas naujuose puoduose.

#5. Egiptas: Sham El-Nessim tradicijos

Egipte Velykų pirmadienis yra nacionalinė šventė, žinoma Sham El-Nessim (liet. vėjo kvapas) pavadinimu. Manoma, kad šios šventės ištakos siekia tūkstančius metų, ji sutapo su pavasario lygiadieniu. Nors Velykų pirmadienį aktyviausiai švenčia krikščionių bendruomenė, eidama į bažnyčią, giedodama giesmes, vis tik ją mini visų religijų žmonės. Jie pramogauja, eina į parkus ir paplūdimius švęsti pavasario. Kiaušiniai – senoviniai atgimimo simboliai – yra svarbi ir Sham El-Nessim dalis. Tradiciškai egiptiečiai juos dažo įvairiomis spalvomis.

#6. Kipras: sėkmę nešantys margučiai

Kiaušinius kipriečiai dažo kartu su šeima, vyrauja vienintelė – raudona – spalva, simbolizuojanti Kristaus kraują. O per Velykas laukia kita tradicija – kiaušinių daužymas. Kiekvienas asmuo pasirenka raudonai dažytą kiaušinį ir stengiasi sudaužyti priešininko kiaušinį, o savąjį išlaikyti sveiką. Tikima, kad tvirčiausias margutis neša sėkmę visus metus.

#7. Prancūzija: gal kam milžiniško omleto?

Haux mieste Prancūzijoje galima paragauti didelio velykinio omleto. Šis patiekalas ruošiamas pagrindinėje mieste aikštėje ir yra viena didžiausių miestelio turistinių pramogų. Omletui pagaminti naudojama 15 tūkst. kiaušinių, 50 kg. svogūnų ir česnako, 4 kg. druskos ir pipirų. Ši tradicija turi ir savo kilmės istoriją. Legenda pasakoja, kad Napoleonas, keliaudamas per pietų Prancūziją, sustojo mažame miestelyje ir mėgavosi gardžiu omletu. Napoleonui jis taip patiko, kad jis įsakė miestelio gyventojams pagaminti milžinišką omletą jo armijai.

#8. Čilė: Velykų salos paslaptis

Čilei priklausanti Velykų sala garsėja akmeninėmis statulomis, išdėstytomis pakrantėje. Tačiau ar ši sala tikrai turi sąsajų su Velykų švente? Tikrai taip – ją 1722 m. atrado danų tyrinėtojas Jakobas Rogevenas būtent Velykų rytą. Nors saloje nesilaikoma jokių velykinių tradicijų, tačiau čia apsilankyti šiuo metu yra labai simboliška.

#9. Norvegija: laikas kriminaliniam romanui

O Norvegijos gyventojai Velykas mėgsta praleisti jaukiai įsitaisę prie geros knygos. Ir ne bet kokios, o kriminalinio romano arba detektyvinės istorijos. Teigiama, kad ši tradicija prasidėjo dar XX a. pradžioje, kai Velykų rytą viena knygų leidykla laikraščių pirmuosiuose puslapiuose paskelbė reklaminę kampaniją. Ji buvo tokia tikroviška, kad daugelis nesuprato, kad tai – grožinė literatūra.

#10. Meksika: konfeti popierėliais pripildyti kiaušiniai

Cascarones (liet. kiaušinio lukštas) – tai tuščiaviduris kiaušinio lukštas, pripildytas konfeti ar mažų žaisliukų ir nudažytas ryškiomis spalvomis. Šie margučiai paplitę visoje Meksikoj, tik čia jų vietiniai nevalgo, o juos sudaužo virš nieko neįtariančio žmogaus galvos, kad jis būtų apipiltas ryškiaspalviu turiniu. Sakoma, kad šis spalvingas konfeti lietus atneš tam žmogui sėkmę.