Renkantis pašarą šuniui, viena dažniausių dilemų šiandien yra gana aiški: grūdėtas ar begrūdis? Vieni šeimininkai grūdų vengia beveik automatiškai, kiti mano, kad tai tik mada, neturinti daug bendro su realiais šuns poreikiais. Tiesa, kaip dažniausiai būna, slypi ne etiketėje, o sudėtyje ir konkrečiame augintinyje.

Vis daugiau žmonių pašarą lygina ir renkasi internete, nes taip lengviau ramiai įvertinti sudėtį, kainą ir paskirtį. Ieškodami kokybiško šunų maisto internetu, šeimininkai dažnai susiduria būtent su šiuo klausimu. Šio straipsnio tikslas – padėti suprasti pagrindinius skirtumus ir priimti sprendimą ne pagal tendenciją, o pagal tai, kas iš tiesų tinka jūsų šuniui.

Kas yra grūdėtas šunų maistas?

Grūdėtas šunų maistas – tai pašaras, kurio sudėtyje kaip angliavandenių šaltiniai naudojami kviečiai, ryžiai, kukurūzai, miežiai ar avižos. Dažnai apie tokius produktus sklando mitas, kad grūdai savaime yra blogi, tačiau taip nėra. Tinkamai parinkti ir kokybiškai apdoroti grūdai gali suteikti energijos, skaidulų ir padėti palaikyti normalią virškinimo funkciją.

Svarbiausia čia ne pats faktas, kad pašare yra grūdų, o jų kiekis, rūšis ir bendra formulė. Jei maistas subalansuotas, o šuo neturi jautrumo konkretiems ingredientams, grūdėtas variantas gali būti visai geras pasirinkimas.

Kas yra begrūdis šunų maistas?

Begrūdis pašaras – tai toks maistas, kuriame nėra tradicinių grūdų, o jų vietą dažniausiai užima bulvės, saldžiosios bulvės, žirniai, lęšiai ar kiti ankštiniai ingredientai. Kai kuriuose receptuose angliavandenių dar mažiau, o didesnė dalis tenka gyvūniniams baltymams ir daržovėms.

Tokio tipo pašaras išpopuliarėjo dėl dviejų priežasčių. Pirma, dalis šunų turi jautresnį virškinimą ar netoleruoja kai kurių sudedamųjų dalių. Antra, šeimininkams patraukliai skamba „natūralesnės“ ar „švaresnės“ sudėties idėja. Vis dėlto begrūdis nereiškia automatiškai geresnis. Viskas priklauso nuo to, kuo tie grūdai pakeisti ir kokia yra visa formulė.

Grūdėtas ar begrūdis: pagrindiniai skirtumai

Grūdėtas ir begrūdis šunų maistas dažniausiai skiriasi keliais svarbiais aspektais. Pirmiausia, skiriasi kaina. Grūdėtas pašaras dažnai būna pigesnis, todėl daugeliui šeimininkų atrodo ekonomiškesnis pasirinkimas kasdieniam maitinimui. Tuo tarpu begrūdis maistas paprastai kainuoja daugiau, nes jo sudėtis dažnai orientuota į aukštesnės klasės receptūras ar specifinius poreikius.

Dar vienas svarbus skirtumas – tinkamumas alergiškiems šunims. Grūdėtas maistas ne visada tinka jautresniems augintiniams, ypač jei jų organizmas prasčiau toleruoja tam tikrus ingredientus. Begrūdis pašaras tokiais atvejais dažnai laikomas tinkamesniu pasirinkimu, nors vis tiek svarbu vertinti ne tik grūdų nebuvimą, bet ir visą sudėtį.

Skiriasi ir energijos šaltinis. Grūdėtame maiste energija dažniausiai gaunama iš grūdų, tokių kaip ryžiai, kviečiai ar kukurūzai. Begrūdžiame variante energijos šaltinis dažniau būna mėsa, daržovės arba ankštiniai ingredientai, pavyzdžiui, žirniai ar lęšiai.

Virškinamumo klausimu vieno universalaus atsakymo nėra. Grūdėto maisto pasisavinimas labai priklauso nuo konkrečios sudėties ir naudojamų ingredientų kokybės. Begrūdis maistas kai kuriems šunims gali būti lengviau virškinamas, ypač jei jų virškinimo sistema jautresnė, tačiau tai nėra taisyklė, galiojanti visiems augintiniams.

Pigus begrūdis pašaras nebūtinai bus geresnis už kokybišką grūdėtą. Lygiai taip pat ne kiekvienas grūdėtas maistas sukelia problemų. Šuns organizmas reaguoja į visą receptūrą, ne tik į vieną ryškų užrašą ant pakuotės.

Kuriam šuniui tinka kuris variantas?

Grūdėtas pašaras dažnai tinka sveikiems šunims, kurie neturi alergijų ar virškinimo jautrumo. Jis gali būti geras pasirinkimas aktyviems, gerai pašarą toleruojantiems augintiniams, ypač jei sudėtis aiški, o baltymų šaltiniai kokybiški.

Begrūdis variantas dažniau pasirenkamas tada, kai šuo turi jautresnį virškinimą, odos problemų ar įtariamą maisto netoleravimą. Vis dėlto vien grūdų pašalinimas dar nereiškia, kad problema bus išspręsta. Alergiją dažniau sukelia konkretūs baltymai, o ne grūdai apskritai. Merck Veterinary Manual nurodo, kad maisto alergijos atvejais patikimiausias diagnostikos būdas išlieka eliminacinė dieta, o ne spėjimas pagal etiketę.

Jei abejojate, saugiausia sprendimą priimti kartu su veterinaru, ypač jei šuo jau turi simptomų.