Šiandien Seime įvyko spaudos konferencija „Kodėl išėję į mišką neberandame miško: ar naujasis Miškų įstatymas padės tai pakeisti?“. Konferencijoje pristatytas mokslininkų ir nevyriausybinių organizacijų kreipimasis į miškų politiką formuojančias institucijas bei įvardinti subalansuotai miškų politikai būtini septyni punktai, kurių vis dar trūksta Miškų įstatymo projekte.

Kreipimąsi „Dėl institucijų vienpusiškumo formuojant miškų politiką“, kurį iniciatoriai įteiks Aplinkos ministerijai, Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinių miškų urėdijai, Seimo Aplinkos apsaugos komitetui, pasirašė 63 mokslininkai, ekspertai ir organizacijos. Juo reikalaujama, kad institucijos liautųsi mišką matyti tik mediena, pradėtų rinkti ir skelbti visapusius miškų srities duomenis, remtųsi visapusiais duomenimis planuodamos ir vykdydamos miškų politiką.

Judėjimo „Girių spiečius“ atstovas Mindaugas Potapovas teigia, kad vienpusiškumas prasideda nuo duomenų rinkimo: „Pavyzdžiui, Aplinkos ministerija paskelbė miškų sektoriaus analizę, kurioje plačiai pristatomi medienos gavybos rodikliai, bet ignoruojamas gamtinės miškų būklės prastėjimas. Šią analizę ministerija pristatė kaip būsimos Miškų strategijos pagrindą. Taip miškas redukuojamas iki žaliavos. Todėl šiandien reikalaujame esminio pokyčio: Aplinkos ministerija, Valstybinių miškų urėdija ir Valstybinė miškų tarnyba privalo pradėti matyti mišką visą – ne tik tai, ką iš jo galima paimti, bet ir tai, ką privalome išsaugoti.“

Nevyriausybininkai taip pat įvardijo Seimą jau pasiekusio Miškų įstatymo projekto trūkumus. Pasak jų, dabar Aplinkos apsaugos komitete svarstomas įstatymo projektas nenumato esminių miškų politikos pokyčių, todėl jį būtina taisyti ir pildyti.

Pasak Aplinkosaugos koalicijos pirmininkės Linos Paškevičiūtės, šiuo metu galiojantis Miškų įstatymas ir vykdoma miškų politika yra pagrindinė priežastis, kodėl išėję į mišką vis didesniuose plotuose nebematome tikro miško. Šiuo metu Lietuvoje tik 15 proc. miškų yra neūkinės paskirties, o 85 proc. numatyti medienos gavybai. „Tai įsisenėjusi problema, kylanti iš dabartinio Miškų įstatymo, ir ji toliau įtvirtinama Aplinkos ministerijos parengtoje naujoje įstatymo versijoje, numatančioje neūkinių miškų plotą didinti tik 5-iais procentais. Jei norime kalbėti apie tvarią miškų politiką, bent 30-yje procentų miškų prioritetas turi būti gamta – juose turi būti išlaikoma miško aplinka ir taikoma gamtinė miškininkystė be plynų kirtimų.“, – kalbėjo Lina Paškevičiūtė.

Šimonių girios bendruomenės atstovė Simona Vaitkutė patvirtino, kad dabartinė miškų politika yra nuvilianti – medienos gavybai intensyviai naudojami net ir saugomų teritorijų, pavyzdžiui, Šimonių girios, bei aplink gyvenvietes augantys miškai. Svarstomas Miškų įstatymo projektas numato papildomai apsaugoti tik iki vieno kilometro miškų aplink miestus. Tai netenkina bendruomenių. Pasak Simonos Vaitkutės, „šalia visų gyvenamųjų teritorijų turi būti įteisinta kitokia – jautresnė, gamtai artima miškininkystė. Prie gyvenamųjų vietų miškas turi būti prižiūrimas kaip gyva, nuolatinė ekosistema, o ne iškertamas taip, kad jo vietoje liktų tuščias plotas. Valstybiniuose miškuose tai turėtume įgyvendinti nedelsiant.“

Geografas doc. dr. Ričardas Skorupskas atkreipė dėmesį, kad net 60 proc. saugomų teritorijų miškų naudojami kaip medienos ruošai skirti ūkiniai miškai, todėl kertami plynai. Tai, anot mokslininko, rodo, kad „net ir gamtiniu bei kultūriniu požiūriu vertingiausiose, ekologiniu aspektu jautriausiose šalies teritorijose vienkartinės trumpalaikės naudos prioritetas vis dar dominuoja prieš ilgalaikius strateginio pobūdžio nacionalinius interesus:  siekius išsaugoti biologinės įvairovės raiškos sąlygas, sveiką ir gyvybinga gamtinę aplinką, kuri yra visų mūsų visaverčio gyvavimo pagrindas.“

Lina Paškevičiūtė pabrėžė, kad dabar, kai nauja Miškų įstatymo redakcija perduota Seimui, miškų ateitis yra politikų rankose. Ji išvardijo septynias kryptis, nurodančias, ko vis dar trūksta Miškų įstatymo projekte: „Miškų įstatymas turi įpareigoti 1) bent 30 proc. Lietuvos miškų jau dabar skirti gamtos apsaugai arba socialinėms reikmėms; 2) visus saugomų teritorijų miškus naudoti ne medienos gavybos, o gamtos, kultūrinio ir dvasinio paveldo apsaugai; 3) šalia gyvenviečių esančiose miškuose išlaikyti nuolatinę miško aplinką; 4) valstybinius miškus visų pirma naudoti visuomenės poreikiams; 5) bendruomenėms ir gyventojams numatyti realiais galimybes dalyvauti sprendimų dėl šalia jų esančių miškų priėmime; 6) į miškų politikos planavimą įtraukti įvairių sričių specialistus; 7) įtvirtinti nemedieninę miškų ekonomiką (rekreaciją, turizmą, miško gėrybių rinkimą) kaip lygiavertę miškų ekonomikos dalį.“ Pasak Linos Paškevičiūtės, Miškų įstatymas turi būti papildytas šiomis nuostatomis, kad atlieptų visuomenės lūkesčius, sustabdytų gamtos alinimą bei derėtų su valstybės įsipareigojimais.

Miškų įstatymo projektas vasarį pradėtas svarstyti Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Šiuo metu komitete organizuojami klausymai. Projekto svarstymas Seimo salėje numatytas pavasario sesijoje.

Aplinkosaugos koalicija ir judėjimas „Girių spiečius“ teiks pozicijas Seimui dėl svarstomo Miškų įstatymo, ragins Seimo narius papildyti esamą projektą trūkstamomis nuostatomis, o institucijas, atsakingas už miškų politiką – pateikti pilnaverčius visapusius miškų būklės duomenis.

Nuorodos:

Spaudos konferencijos įrašas: https://www.youtube.com/watch?v=jwJqsabQ018

Kreipimasis „Dėl institucijų vienpusiškumo, formuojant miškų politiką“: https://www.giriuspiecius.lt/giriu-spieciaus-iniciatyvos/kreipimasis-uz-visapusiska-ir-nesaliska-misku-politika/

Informacija, kiek apsaugoti saugomų teritorijų miškai: https://www.giriuspiecius.lt/miskai_saugomose_teritorijose/

Aplinkosaugos koalicijos pozicijos dėl miškų politikos: https://www.akoalicija.lt/veikla/miškų-politika