Akcija „Žodžiai, kurių pasigendu“. Organizatorių nuotr.

Daiva Kmitė, Trakų viešosios bibliotekos Lentvario padalinio vyr. bibliotekininkė  

Lentvario bibliotekoje vyko akcija „Žodžiai, kurių pasigendu“, skirta Lietuvių kalbos dienoms paminėti. Ši iniciatyva subūrė įvairaus amžiaus lankytojus ir pakvietė juos susimąstyti apie žodžių svarbą mūsų kasdienybėje.

Lietuvių kalbos dienos tradiciškai vyksta nuo Vasario 16-osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – iki Kovo 11-osios – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos. Lentvario biblioteka kasmet aktyviai įsitraukia į šių dienų minėjimą, kviesdama bendruomenę dalyvauti prasmingose veiklose.

Šių metų akcija „Žodžiai, kurių pasigendu“ tapo dar viena proga atkreipti dėmesį į kalbos vertę – gyvą, spalvingą ir kupiną netikėtumų. Akcijos tikslas – sudaryti galimybę lankytojams užfiksuoti primirštus vaikystės žodžius, tarmiškus posakius ar retai vartojamus lietuviškus žodžius, skatinti domėjimąsi lietuvių kalba ir aktualizuoti nors ir nykstančius, bet prasmingus žodžius.

Akcijos dalyviai „žodžių galerijoje“ užfiksavo žodžius, kurių, jų manymu, šiandien pasigendama. Ne vienas akcijos dalyvis išskyrė paprastus, bet itin svarbius žodžius – „ačiū“, „prašau“, „atsiprašau“, „myliu“. Anot jų, būtent šie pagarbą ir šilumą kuriantys žodžiai kasdienėje kalboje skamba per retai. Kiti akcijos dalyviai prisiminė vaikystėje girdėtus, senolių vartotus žodžius, kurių skambesys šiandien jau beveik nebegirdimas: šiepa, kūtvėla, krupis, kvietka… Šie žodžiai daugeliui sukėlė nostalgiją ir priminė gyvąsias kalbos tradicijas. Sulaukta ir rečiau vartojamų ar mažiau girdėtų žodžių, kurių reikšmes teko patikslinti – konsultuojantis su dirbtiniu intelektu ar net kreipiantis į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją. O ar jūs žinotumėte, ką reiškia žodis „atskluntunojusi“? Tokie netikėti atradimai ne tik pralinksmino, bet ir paskatino smalsumą – pasitikrinti, pasiklausti, paieškoti reikšmės. Tad akcija tapo ne tik kūrybine, bet ir pažintine veikla. Dar viena dalis dalyvių užrašė žodžius, kurie tik pamažu įsitvirtina lietuvių kalboje, pavyzdžiui, „siutalas“, „geruolis“, „smalsauti“. Tai dar kartą priminė, kad kalba yra gyvas, nuolat kintantis reiškinys – ji auga, keičiasi ir kartu saugo tai, kas brangu.

Akcija „Žodžiai, kurių pasigendu“ parodė, jog lietuvių kalba gyva mūsų prisiminimuose, kasdienėje kalboje ir naujų žodžių paieškose. Kiekvienas užrašytas žodis tapo nors ir mažu, bet reikšmingu indėliu į kalbos puoselėjimą.