Netikros naujienos, dezinformacija. Freepik nuotr.
Šiandien minime Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną – dieną, kai prieš 81 metus buvo išlaisvinta Aušvico koncentracijos stovykla. Kaip ir kasmet, 2025-aisiais Kremliui palanki žiniasklaida eskalavo visuomenei itin jautrias Holokausto ir antisemitizmo temas, išnaudodama jas agresyviai imperialistinei darbotvarkei pateisinti. Greta nuolat kartojamų melagingų teiginių, esą Baltijos šalys pačios siekė prisijungti prie SSRS, praėjusiais metais taip pat fiksuoti atvejai, kai Holokausto vykdymu buvo apkaltinti trys žymiausi Lietuvos ginkluotos rezistencijos okupacijai vadai – Jonas Žemaitis-Vytautas, Adolfas Ramanauskas-Vanagas ir Juozas Lukša-Daumantas.
Pastebima tendencija, kad Kremliui palankioje žiniasklaidoje metai iš metų auga neigiamos informacijos kiekis apie Lietuvą Holokausto ir antisemitizmo temomis.
„Sunku tiksliai įvardyti vieną konkrečią šio reiškinio priežastį, tačiau galima pastebėti, jog jau ketvirtus metus besitęsiant karui prieš Ukrainą, bendra rusiškos žiniasklaidos nuotaika negerėja. Lietuva, kaip ir artimiausios Baltijos kaimynės, vis dažniau atlieka atpirkimo ožio vaidmenį – jos viešai puolamos, siekiant nukreipti dėmesį nuo aštrėjančių socialinių problemų pačioje Rusijoje“, – teigė „Debunk.org“ vyriausiasis analitikas Algirdas Kazlauskas.
Dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ atliko tyrimą ir išanalizavo per 2025 m. Kremliui palankios internetinėje žiniasklaidoje publikuotus 223 turinio vienetus antisemitizmo tematika, kuriuose buvo paminėta Lietuva. Tai yra kiek daugiau nei 2024 m. (208 publikacijos).
Metai iš metų rusiška žiniasklaida į viešumą pumpuoja naratyvą, esą visos Kremliaus diktatui nepaklūstančios kaimyninės valstybės yra nacistinės ir sąmoningai reabilituoja bei garbina savo tariamą nacistinę praeitį. „Tiesa, pastaraisiais metais vis dažniau ir aštriau tariama „tolerancija nacizmui“ kritikuojama ne tik Rytų, bet ir Vakarų Europos šalys bei JAV. Tai galima sieti su aktyvia Vakarų parama Ukrainai kare prieš Rusiją, kurios mastas iki 2022 metų buvo gerokai menkesnis“, – teigė „Debunk.org“ analitikas.
Kaip žinia, Kremlius agresiją prieš Ukrainą grindė teiginiu, esą šalyje sistemingai engiami rusakalbiai, bei vykdoma vadinamoji „nacizmo reabilitacija“, siejama su ukrainiečių nacionalinio išsivadavimo kovos vadovo Stepano Banderos figūra. Tuo tarpu Lietuvos atžvilgiu ši schema adaptuota – vis dažniau „nacių“ etiketė taikoma Lietuvos laisvės kovotojams.
Gegužės 27 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos tinklalapyje buvo paskelbtas dokumentas, kuriame Jonas Žemaitis-Vytautas kaltinamas tuo, kad Antrojo pasaulinio karo metu esą tarnavo tariamame nacių baudžiamajame dalinyje „Lietuvos vietinis būrys“.
Balandžio 23 d. oficialioje Pirmojo Rusijos televizijos kanalo interneto svetainėje buvo paskelbta informacija, kurioje, remiantis nepriklausomų istorijos ekspertų nepatvirtintais Simono Wiesenthalio centro duomenimis, teigiama, jog Adolfas Ramanauskas-Vanagas 1941 metais esą vadovavo „gaujai, persekiojusiai žydus“.
Tame pačiame tekste taip pat teigiama, kad kitas žymus Lietuvos laisvės kovotojas Juozas Lukša-Daumantas esą buvo pro-nacistinio fronto narys, o jo vardas neva siejamas su 1941 metų birželį Kaune, vadinamajame „Lietūkio“ garaže, įvykusiomis žudynėmis.
Vis dėlto skandalingiausias teiginys apie Adolfą Ramanauską-Vanagą pasirodė gruodžio 24 d. portale „Argumenty i Fakty“, kuriame buvo publikuotas teiginys, esą „pasak neįvardinto liudininko, Ramanauskas-Vanagas laužtuvu nužudė apie 50 taikių gyventojų, tada užlipo ant lavonų krūvos ir akordeonu sugrojo Lietuvos himną“.
Anot A. Kazlausko, tokie niekuo nepagrįsti ir itin priešinantys teiginiai, paskelbti Šv. Kūčių dieną, nėra atsitiktiniai – jie vainikuoja visus metus stebėtą tendenciją, kai Kremliui palankioje medijoje Holokausto tema pasitelkiama politiniam tikslui sutapatinti Lietuvos kovą prieš SSRS okupaciją su nacizmu ir žydų žudynėmis, taip siekiant delegitimuoti nepriklausomą demokratinę Lietuvos valstybę.
Apie „Debunk.org“
Lietuvoje įsikūręs dezinformacijos analizės centras „Debunk.org“ yra nepriklausoma technologijų organizacija ir NVO, tirianti dezinformaciją, užsienio vykdomą manipuliavimą informacija (FIMI) bei vykdanti edukacines medijų raštingumo programas 22 šalyse. Kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis ir viešosiomis įstaigomis, rinkimų metu „Debunk.org“ vykdo stebėseną bei analizę visoje Europoje, taip pat Afrikoje, Lotynų Amerikoje ir Azijoje.
2025 m. „Debunk.org“ pradėjo rengti internetinius mokymus FIMI analitikams ir specialistams, kuriuose naudojamos pažangios priemonės bei metodikos darbui šioje srityje – „Debunk.org Academy“ (https://academy.debunk.org/).
„Debunk.org“ analizės ne kartą cituotos tarptautinėse žiniasklaidos priemonėse, įskaitant „The Economist“, „Deutsche Welle“, „The Times“, „Der Spiegel“, „The Financial Times“ ir kt.
„Debunk.org“ pranešimas
