Maspalomo dykuma Gran Kanarijoje. Freepik nuotr.
Alfonsas Kairys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, www.traku-zeme.lt
Taip sveikinamės jau sugrįžę į savo viešbutį San Augustine, viešbutį, kuris įsikūręs visai netoli jūros, kuriame naktis kainuoja 100 eurų (tai dviems).
Saulei gerokai kepinant, bėgame šį kartą juodojo smėlio paplūdimio link. Daugiau negu šilto krištolo skaidrumo vandens (gal kokių 25 laipsnių pagal Celsijų) sutikti ir švelnių bangelių glostomi, taškomės, mėgaujamės juo. Žvilgčiojam į mūsų akiai neįprastą juosvą pakrantę ir ne itin malonios spalvos smėliuką.
Bet… bet tai egzotika akiai, įpratusiai matyti baltą ar auksaspalvį paplūdimių smėlį Lietuvoje ar kur kitur.
Viešbutis, kuriame verta apsistoti ir dėl aptarnavimo kultūros, ir dėl renginių gausos bei maisto kokybės. Aut. nuotr.
O bangos lyg ir sako, kad gana, jau gana, lipkit ir skubėkit …Kur? Ogi į netoliese esantį Playa Ingles (Angelų paplūdimį). Jis visai šalia Maspalomo dykumos ir garsaus net 68 metrų aukščio Maspalomo šyvyturio (plg. Lietuvos švyturius: Klaipėdos švyturys – 44 m aukščio virš jūros lygio, Nidos švyturys – aukštis – 28 metrai. Šventosios švyturys aukštis – 39 metrai, Juodkrantės švyturys – aukštis – 21 metras, Pervalkos švyturys – aukštis – 14 metrų, Ventės rago švyturys – aukštis 11 metrų).
Nesate matę dykumos? Ji čia pat. Tai Maspalomo (aut. past. – kitur Maspalomaso) kopos! Auksinis smėlis ir jį sijojantis vėsus vėjelis pasitiko mus. Žinojome, kad kelionei po dykumą prireiks akinukų, ne, ne nuo saulės (o gal truputį ir nuo jos), kad smėlio ,,lašeliai” neužgožtų regos. Einame lėtai ir grožimės bangomis supustytais smėlio laukeliais, lyg juostelėmis sudėliotais. Maloniai pavargome… Prašome gidą, kad leistų pajodinėti ant kupranugarių: jie jau laukia. Svarbiausia užlipti ir pasiekti balną, bet kupranugaris, lyg jausdamas mūsų norą, priklaupia ant priekinių kojų ir, man regis, gan staigokai pakyla. Tu jau balne ir laikaisi jo, to balno! Vedlio paragintas, kupranugaris lėtokai žengia pirmą žingsnį, šį lydi gerokai greitesni. Malonu sėdėti balne ir iš aukščiau justi smėliu alsuojančią dykumą. Bet, deja, tas malonumas ne begalinis! Jam ir tik jam žinomoje vietoje kupranugaris vėl pritupia ir supranti, kad jam gal ir pabodo toks nešulys: jis lauks kito… Paklūstame jo reikliam žvilgsniui ir patraukiame į Palmitos parką, esantį tik 10 km. nuo pasaulio paveldo objekto 60 m. aukščio (autoriaus pastaba: kitur – 68 m.) ir plotis iki 6,2 m. Maspalomaso švyturio.
Ant kupranugarių. Autoriaus nuotr.
Mus domina ropliai, o iš jų gal pats rečiausias – Komodo varanas. Visi savo soduose ar grybaudami, uogaudami miške esame matę driežus. Taip, paprastus driežus ir jų staigų bėgimą nuo juos užkliudžiusiojo. Taigi, varanas panašus į driežą: tik šimtus ar ir tūkstančius kartų didesnis. Palmitos parke matai nelaisvės sąlygomis užaugintą ,,didžiausią driežą” – Komodo drakoną. Nematavome, bet prie jo narvo lentelė skelbia, kad jo ilgis – 3 metrai, o svoris apie 70 kg. Ir dar pateikiama informacija, kad laisvėje gyvenantis pasiekia net 166 kg svorį. Norėtųsi paglostyt taip įdėmiai žvelgiantį į mus, bet ir norėdamas jo nepasieksi: atstumu apsaugotas nuo rankų. Toliau lentelėje įrašas: ,,Komodo drakonas (o tai ir varanas) yra mėsėdis plėšrūnais: minta stambiais žinduoliais, tokiais kaip elniai ir buivolai, tačiau taip pat dvėselieną, paukščius, mažesnius driežus ir netgi kitus Komodo drakonus. Dėl savo didelio dydžio ir plėšrios prigimties, jie yra laikomi pavojingais ropliais, galinčiais užpulti ir žmones. Paplitęs Indonezijoje, ypač Sundos salyne (ypač Komodo saloje). Gyvena savanose, prie vandens telkinių. Retas, labai saugomas”.
Varanas laisvę mėgsta, bet jį susitikusieji neria kuo toliau… Autoriaus nuotr.
Praėjusiame straipsnyje rašiau, kad nepavyko pamatyti krokodilų maitinimo scenos, užtat dabar išvydome, kai skrandį sotina Komodo varanas. Išlaukėme, kol vakarėjo, nes būtent rytais ir vakarais, kai nėra taip karšta, šie gyvūnai maitinami. Ir štai: pasirodė prižiūrėtojas ant ilgų žnyplių pavėręs gan stambaus nugaišusio triušio gabalą, pažadino lyg ir užsnūdusį ,,driežą“, akimirka – ir plėšrūno dantys įsikibo, belaukdamos kito gabalo. Ir taip visiems stebint be jokių skrupulų kartus penkis kartojosi.. paskui… poilsis. Poilsis iki šios savaitės kito karto, o gal ir kitos savaitės. Pasirodo, jie įvairia dvėseliena maitinami kartą ar du per savaitę. Taigi, ne visada atvykęs į šį parką, tai pamatysi.
Domėjomės ir kitais gyvūnais, bet juos – vienus ar kitus – esame matę kituose zoologijos soduose.
O šio parko grožį (ne tik roplius!) galėsite stebėti, įsigiję bilietą, kainuojantį 33 eurus. Jeigu būsite su vaikais, tai jiems iki 2 metų bilieto nereikės, vaikams MINI (3-4 metų) – 12 eur, vaikams nuo 5 metų – 24 eur.
Iki kitos kelionės, iki kito Dalai Lamos palinkėjimo įgyvendinimo: „Kartą per metus nukeliauk ten, kur dar niekad nesi buvęs“.
Palikite komentarą