Lentvario folkloro kolektyvas „Volunga“
Nors Lentvario folkloro kolektyvas „Volunga“ yra dar pakanakamai jaunas, skaičiuoja tik šeštus metus, tačiau savo vietą tarp Trakų rajono meno mėgėjų kolektyvų jau tikrai turi ir yra žinomi. Jie patys save pristato kaip liaudies dainų, sutartinių, žaidimų ir papročių atlikėjai bei puoselėtojai. Kaip pasakoja vadovė Inga Okuškienė, kolektyvo repertuaras – įvairių Lietuvos etnografinių regionų senasis folkloras. Vienbalsės, dvibalsės, tribalsės lietuvių liaudies dainos, giesmės, atitarinės, dvejinės, trejinės sutartinės, pritariant būgnui. Kolektyvo atliekamose dainose dera šimtmečius menančios melodijos, senąsias apeigas bei įvairias praeities istorijas bylojantys tekstai. Kiekvienas atlikėjas vilki pačių siūtais ir rekonstruotais X–XI amžiaus baltų drabužiais. O plačiau apie kolektyvo susikūrimą, pavadinimo kilmę bei veiklą „Trakų žemės“ skaitytojams pasakoja ne tik vadovė I. Okuškienė, bet ir kolektyvo įkūrėja Lėja Virganavičiūtė bei jo narė Vilma Virganavičienė.
Lentvario folkloro kolektyvas „Volunga“ Lietuvos dainų šventėje, 2024 m.
Lėja, kadangi Jūs esate „Volungos“ „mama“, pradėkime pokalbį nuo Jūsų. Gal galėtumėte prisiminti ir „Trakų žemės“ skaitytojams pasakyti, kaip, kodėl ir kada atsirado šis kolektyvas?
Kolektyvo idėja atsirado man dirbant Lentvario kultūros rūmų renginių organizatore. Mačiau, kaip Inga Okuškienė dirba vadovaudama senjorų kolektyvui „Klevinė“, supratau, kad tai žmogus, folklorą suprantantis ne paviršutiniškai. Man pačiai dainavimas nebuvo visai svetima veikla, be to, visada domino tai, kas mus pasiekia iš seniau ir rūpėjo visa tai išsaugoti. Panorau kviesti į tai jaunesnius žmones.
Kodėl „Volunga“? Ką reiškia šis pavadinimas? Jei neklystu, yra paukštis volungė, o ne volunga…
Ieškojau pavadinimo, kuris būtų skambus, lietuviškas ir originalus, nebūtų su niekuo supainiojamas – dėl to ir toks naujadaras. Santykį su savo žeme, šaknimis suvokiu visų pirma per gamtą, nuolankumą ir pagarbą jai, kultūros paveldas – antras jo sluoksnis. Senosios dainos yra tas paveldas, pilnas paukščių, medžių ir žmogaus, kuris moka gyventi su jais santarvėje.
Kaip apibūdintumėte kolektyvo atliekamą muziką?
Volunga ieško pusiausvyros tarp autentikos ir savitų folkloro interpretacijų. Man atrodo svarbu, kad tiek vadovė, tiek ansamblio nariai supranta, kad tos dainos yra visų pirma rato, sutarimo, „sau ir tau“, o ne scenos dainos. Net atliekamos prieš auditoriją jos išlieka tam tikru ritualu.
Ar sunku buvo suburti žmones, kurie norėtų dainuoti šiame kolektyve?
Nebuvo. Kadangi pačios ryšys su daina atsirado tėvų dėka, mamos, kuri augino su lopšinėmis, žinojau, kad prisijungs bent jau jie, iš paskos ir dar keletas pažįstamų. Taip ir nutiko, bet į skelbimą atsiliepė ir į pirmuosius pasidainavimus susirinko daug daugiau žmonių. Laikui bėgant vieni pabiro, prisijungė kiti.
O Jūs pati dalyvaujate kolektyvo veikloje?
Šiuo metu nedalyvauju, pakeičiau specialybę ir dirbu tą patį darbą, kaip ir nemaža dalis volungiečių – esu pedagogė. Lenkiu galvą prieš koleges, kurios po darbo dienos randa energijos repeticijoms, bet aš po dešimties valandų vaikų klegesyje tenoriu namų ramybės.
Folkloro kolektyvas „Volunga“ prie Lentvario Graužio ežero Rasų šventės apeigose, 2024 m.
Jūsų nuomone, ar reikia šiais laikais žmonėms tokios muzikos, kokią atlieka „Volunga“?
Neabejotinai, daug žmonių atranda senųjų dainų grožį tiek klausydamiesi, tiek dainuodami. Plačiame jų atlikėjų rate – nuo dar gyvų senųjų kaimų ansamblių iki modernių interpretacijų „Volunga“ irgi turi savo vietą. Matau didelę prasmę „Volungos“ veikloje ir kaip savotišką švietimą mūsų krašto žmonėms.
Inga, Lėja papasakojo apie „Volungos“ atsiradimą, jos pavadinimo istoriją. O kaip Jūs tapote grupės vadove?
Taip, Lėja yra ,,Volungos“ įkūrėja ir sumanytoja. Ji tuo metu, kai užgimė ,,Volunga“, kaip ir sakė, dirbo Lentvario kultūros rūmų renginių organizatore. Tuometinė kultūros rūmų direktorė Ieva žinojo, kad aš domiuosi etno kultūra ir pasiūlė organizuoti folkloro kolektyvą ir suburti prijaučiančių etnokultūrai žmonių užimtumą. Lėja ir jos tėvai tapo vieni iš pirmųjų ,,Volungos“ narių.
Nors „Volunga“ yra gana jaunas ansamblis, tačiau veiklų gausa, kaip suprantu, nesiskundžia?…
Veiklos gausa tikrai nesiskundžiame. Kolektyvo nariai yra aktyvūs ir nuobodžiauti neleidžia – nuolat gimsta nauji projektai. Vienas iš jų „Ilgės upėm teka“ atgaivinant senąsias Vėlių tradicijas įvyko Tiškevičiaus rūmų parke.
Kokiuose renginiuose dalyvaujate? Kur galima išgirsti Jūsų kolektyvo atliekamas dainas?
„Volunga“ aktyviai dalyvauja miesto bendruomenės kultūriniame gyvenime bei renginiuose. Savo pasirodymais džiugina ir vienija vietos gyventojus. Kolektyvas rengia tradicija tapusias Advento ir Lygiadienio vakarones, organizuoja „Rasų“ apeigas Lentvario bendruomenei. Kiekvienais metais kolektyvas prisijungia prie „Rasų“ šventės Kernavėje, dalyvavo tarptautiniuose folkloro festivaliuose „Skamba skamba kankliai“ ir „Atataria lamzdžiai“, Respublikiniame konkurse „Aušta aušrelė“. Mūsų kolektyvo atliekamas dainas galima išgirsti socialiniame tinkle Facebook kolektyvo paskyroje „Volunga“ arba mūsų renginių metu.
Praėjusią vasarą dalyvavote Lietuvos šimtmečio dainų šventėje? Ar tai buvo pirmas kartas Jūsų, kaip kolektyvo? Kokį įspūdį, prisiminimus paliko ši dainų šventė?
Praėjusią vasarą dalyvavome Lietuvos šimtmečio dainų šventėje. Tai buvo pirmas kartas mūsų, kaip kolektyvo. Ši dainų šventė paliko mūsų kolektyvui gilų įspūdį. Mes paaugome savo akyse, įgijome pasitikėjimo savo veikla. Prisiminimai tik patys gražiausi.
Lentvario folkloro kolektyvas „Volunga“ Lietuvos dainų šventėje, 2024 m.
Beje, visai neseniai už savo veiklą gavote ir apdovanojimą. Gal galėtumėte plačiau apie jį ir jo gavimo aplinkybes papasakoti?
Visi Lietuvos dainų šventės dalyviai gavo Savivaldybės mero padėkas ir atminimo medalius.
Tiesa, vieninteliai iš Lietuvos dalyvavote ir Ukrainos palaikymo kalėdiniame koncerte. Kas Jus pakvietė jame dalyvauti?
Tiesa, vieninteliai iš Lietuvos dalyvavome Ukrainos palaikymo Kalėdų festivalyje „Giesmės ant Maizlio“. Renginio organizatorius – Ukrainos graikų katalikų bažnyčios Ivano Švenčiausiojo Kristaus Karaliaus Bazilijonų vienuolynas. Jame dalyvauti mus pakvietė Trakų rajono savivaldybės administracijos tuometė Kultūros ir turizmo skyriaus vyriausioji specialistė Dovilė Bagdanavičienė.
Inga, Jūsų kolektyvą sudaro dainininkai mėgėjai, turintys savų, darbų, veiklų. Tačiau vis tiek randantys laiko „Volungai“. Kaip manote, kas Jus visus vienija?
Mūsų kolektyvą sudaro dainininkai mėgėjai, turintys savų, darbų, veiklų. „Volunga“ – tai kolektyvas, vienijantis 12 bendraminčių, pasiryžusių puoselėti ir gaivinti mūsų tautos etnokultūros tradicijas bei papročius.
Vilma, Jūs esate viena iš pirmųjų prisijungusi prie kolektyvo veiklos ir ją tebetęsianti. Kas Jus traukia, kuo Jums svarbi yra „Volunga“?
Asmeniškai aš jaučiau poreikį išmokti naujų liaudiškų dainų, nes mokėjau tik tas, kurias mokino mokykloje ar dainuodavome giminėms susitikus.
O su sutartinėmis prieš įsitraukiant į šio kolektyvo veiklą beveik buvau nesusidūrusi. Jas dainuojant mokomės ne tik sutarti, girdėti, bet ir pajausti, susilieti su senoviniais užburiančiais ritmais.
Sunku tai perteikti žodžiais. Man asmeniškai svarbiausias pats dainavimo procesas, o ne pasirodymai. Be to, svarbus ir pabuvimas bendraminčių rate.
Inga, ar Jūsų kolektyvo sudėtis yra nuolatinė ir nekintanti, ar vis tik vieni dainininkai ateina, kiti – išeina?
Kolektyvo susikūrimo pradžioje „Volunga“ vienijo 17 narių. Laikui bėgant – viskas kinta, atsiranda gyvenimiškieji pokyčiai, todė šiai dienai turime 12 narių.
Ar Jūs, kaip kolektyvas, turite kokių nors tikslų, ambicijų, ar susirenkate tiesiog pabūti kartu, padainuoti, atsipalaiduoti nuo buities rūpesčių, darbų?
Mes turime didelių tikslų ateičiai ir ambicijų mums netrūksta, bet susirinkti padainuoti, pabūti kartu mums labai svarbu.
Kokie Jūsų planai neseniai prasidėjusiems 2025-iesiems?
Tegu lieka tai paslaptis (šypsosi).
Ačiū Jums už pokalbį ir linkiu, kad „Volunga“ skambėtų kuo plačiau ir kuo garsiau.
Folkloro kolektyvas „Volunga“ Kernavėje
Kabėjosi Rasa JAKUBAUSKIENĖ
Palikite komentarą