Lentvario komandos „Lentvaris Dragon Boat Team“ pergalė Visagino drakonų valčių regatoje
Lentvario drakonų valčių kapitonas Vaidas Kurganas atskleidžia, kodėl šiame sporte svarbiausia ne jėga, o ritmas.
Kas bendro tarp būgno ritmo, 20 irkluotojų ir mažo ežero Lentvaryje? Atsakymas – drakonų valčių lenktynės. Šis sportas, ilgus metus gyvavęs Visagine, šiandien vis stipriau įleidžia šaknis ir Trakų rajone. Dėka entuziastų komandos ir užsispyrusio kapitono, Lentvario bendruomenė kasmet suburia dešimtis komandų, kurios varžosi ne tik dėl pergalės, bet ir dėl bendrystės jausmo.
Jau rugpjūčio 30 d. prie Lentvario Graužio ežero vyks „Lentvaris Fest’25“ – trečius metus organizuojama šventė, kurioje drakonų valtys tampa ne tik sportu, bet ir tikru vasaros kulminacijos simboliu, suburiančiu bendruomenę.
Apie tai, kaip viskas prasidėjo, kaip atrodo kasdienės treniruotės, kuo šis sportas žavi net senjorus ir kokias ambicijas turi Lentvario komanda, pasakoja vienas iš šios iniciatyvos kūrėjų – komandos kapitonas Vaidas Kurganas.
Vaidai, papasakok, prašau, kas tai yra drakonų valčių lenktynės?
Tai komandinio sporto rūšis – valtyje sėdi 20 irkluotojų (po 10 iš kiekvienos pusės), priekyje būgnininkas, kuris duoda ritmą, o gale – vairininkas, valdantis kryptį. Čia svarbiausia – sinchronas. Jei visi neirkluoja vienodai – gero rezultato nebus. Tai ne jėgos, o ritmo ir komandinio darbo sportas. Dažniausiai geriausi irkluotojai būna tie, kurie turi klausą, o moterys kartais net geresnės irkluotojos nei vyrai, nes būtent jos turi geresnę klausą, yra lankstesnės, lengviau prisitaiko. Joms sinchronas tarsi natūralus, jos „jaučia bangą“. Vyrai stiprūs, bet jei nėra ištvermės ar ritmo – nepadės.
Tokių lenktynių, kaip dabar Lentvaryje, anksčiau Trakų rajone nebuvo?
Jos egzistavo Lietuvoje, bet nebuvo populiarios. Visagine tokios varžybos vyksta jau apie 15 metų – jie turi savo valtis, komandą, stiprią organizaciją. Būtent iš ten viskas ir pradėjo plisti. Su Jevgenij Šuklin – Lietuvos kanojininku, daugkartiniu pasaulio ir Europos čempionatų laimėtoju bei prizininku – glaudžiai bendradarbiavom, kai atvežėm valtis į Lentvarį.
Kada visa tai prasidėjo?
Maždaug prieš ketverius metus. Pirmosios varžybos vyko Vievyje – J. Šuklinas jas organizavo. Tai buvo ir pirmos mūsų, lentvariečių, varžybos su Trakų komanda ir iškart laimėjom. „Užsikabinom“. Pamatėm, kad tai rimtas, gražus sportas, ir pagalvojom: kodėl Lentvaryje negalėtų būti tokio renginio? Taip gimė „Lentvaris Fest“, dabar tai jau trečius metus vykstanti šventė, skirta ne tik mums patiems, bet ir visai Lentvario bendruomenei, visiems mūsų miesto svečiams. Kad ši šventė atsirastų Lentvaryje, yra mero Andriaus Šatevičiaus nuopelnas, kuris taip pat suprato, jog tai puikus būdas sujungti bendruomenes, kolektyvus, ne tik smagiai, bet ir sportiškai, sveikai praleisti laiką su bendraminčiais. Esame jam dėkingi ne tik už tai, kad jis atvedė šį sportą į mūsų miestą, bet ir mato šio renginio prasmę; Trakų rajono savivaldybė skiria jam finansavimą.
Tai galima sakyti, kad J. Šuklinas – drakonų valčių sporto pradininkas Lietuvoje?
Taip. Jis pirmasis įsigijo valtis, pradėjo organizuoti turnyrus, į kuriuos važiuodavo ir latviai, ir lenkai. Varžybos buvo aukšto lygio, kuriose dalyvavo ir nemažai profesionalų.
Treniruojantis profesionaliai, tai nėra pigus sportas. Pavyzdžiui, vienas irklas kainuoja apie 150 eurų. Pats šį sezoną jau sulaužiau du irklus (šypteli).
O kaip pavyko pritraukti žmonių į pirmąsias varžybas Lentvaryje, kol šis sportas dar buvo beveik nežinomas ir mažai kam girdėtas?
Neslėpsiu, pradžioje reikėjo žmones įkalbinėti – nežinojo, kas tai. Bet vos pabandę – įsitraukdavo. Dabar, kai varžybos jau vyks trečius metus, organizuojame dalyviams treniruotes. Neatlygintinai skiriame savo laiką, duodame savo valtį, vairininką, treniruojam. Norim, kad žmonės pabandytų, daugiau įsitrauktų, nes tai labai suburia kolektyvus, bendruomenes.
Lentvario komanda Visagino drakonų valčių regatoje. Antras dešinėje – Lentvario seniūnas Artūras Nausutis, trečias dešinėje – Vaidas Kurganas ir kiti komandos nariai
Netgi senjorai dalyvauja! Pavyzdžiui, praėjusiais metais į treniruotes prisijungė ir garbaus amžiaus senjorės (apie 70-80 metų). Atėjo, sako: „Mes plauksim!“ Jos ne tik irklavo, bet ir dainavo – tai tikra emocija! Deja, varžybose jos nedalyvavo. Bet vis tiek labai smagu, kad net ir tokio garbaus amžiaus žmones sudomino drakonų valčių varžybos.
Galiu pastebėti, jog drakonų valčių varžybose dalyvauja labai skirtingi ir įvairūs kolektyvai – darželiai, paramos centrai. Pavyzdžiui, Šilo darželis ir Paramos vaikams centras. Beje, pastarasis šiemet užsiregistravo vienas iš pirmųjų.
Vaidai, kalbi apie labai šiltas, pozityvias emocijas. Iš šono viskas atrodo taip lengva ir paprasta – atsisėdai, pamojavai irklais ir viskas. Bet realybė turbūt visai kita… Ar žmonės neapsigauna, galvodami, kad tai lengvas sportas?
Taip, dažnai taip būna. Pabandę pirmą kartą sako: „Negaliu net puodelio pakelt po treniruotės“ (juokiasi). Šiam sportui reikia ne tik jėgos, bet ir sinergijos.
Kalbant apie „Lentvaris Fest“, ar daugėja kasmet norinčių dalyvauti drakonų valčių varžybose?
Pirmais metais buvo 17 komandų, praėjusiais – jau 24. Šiemet tikimės dar daugiau. Komandos rimtai ruošiasi – treniruojasi, siekia rezultatų. Tai nebėra vienkartinis „pabandymas“.
Pamenu, praėjusiais metais susirinko dalyviai iš įvairių Lietuvos miestų – Visagino, Šiaulių, Klaipėdos – ne tik vietiniai Trakų rajono gyventojai. Kaip manai, ar galima ateityje tikėtis ir užsienio šalių komandų, t.y. ar šventė gali tapti tarptautine?
Taip. Tikimės, kad net ir šiemet atvyks Daugpilio komanda – nori revanšo po pralaimėjimo Vievyje (juokiasi). Galbūt dalyvaus ir lenkai – jų forumuose jau dalijasi mūsų renginiu. Pernai renginiu susidomėjo ir svečiai iš Taivano – žadėjo suburti komandą, tačiau kol kas iš jų jokių žinių neturime.
Suprantama, toks renginys ypatingai svarbus Lentvariui ir Trakų rajonui, jų žinomumui, galbūt net turizmui skatinti. Kaip manai, kuo dar ši šventė yra svarbi ir kam ji reikalinga?
Tai ne tik sportas – tai bendrystė. Labai gera matyti, kaip vienos įmonės, įstaigos kolektyvas siekia bendrų tikslų, bendros pergalės, kartu smagiai leidžia laiką. Gera girdėti vėliau atsiliepimus apie tai, kad būtent šios varžybos sustiprino kolektyvą, paskatino kitaip pažiūrėti į kolegas. Apie mus kalba jau ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse. Nors esam „paprasti vyrukai“, bet turim tradicijas, discipliną, trenerį. Iš tiesų tai pridėtinė vertė ne tik visam mūsų miestui, rajonui, bet svarbiausia – bendruomenei. Gera matyti, kaip ją tai suvienija ir sustiprina. Jaučiame, kad darbas ir pastangos nenueina veltui.
Kiek svarbus bendruomenės palaikymas?
Absoliučiai besąlygiškas. Be bendruomenės tai būtų tik sportas. Bet kai įsitraukia šokėjai, mokyklos, darželiai, nevyriausybinės organizacijos – tai tampa tikra švente.
Labai džiaugiuosi, kad „Lentvaris Dragon Boat Team“ narys yra ir pats Lentvario seniūnas Artūras Nausutis – tai tikras pavyzdys, kaip reikia atstovauti savo miestui ir burti bendruomenę (šypteli). Iš tiesų Artūras daug prisideda ir atiduoda savęs treniruodamas drakonų valčių naujokus, skiria savo laisvą laiką ne tik mūsų treniruotėms, bet ir norintiems dalyvauti „Lentvaris Fest‘25“ drakonų valčių varžybose, suprasti, koks tai sportas ir jį pamilti. Smagu, kad Lentvaris turi tokį atsidavusį, jauną ir energingą seniūną.
Vaidai, pats esi Lentvario drakonų valčių komandos „Lentvaris Dragon Boat Team“ kapitonas. Ar sunku vadovauti 20 žmonių komandai?
Kartais – taip, nes visi turi nuomonę. Bet yra aiškus planas. Treneris atsako už treniruotes, aš – kaip kapitonas – sprendžiu, kas kur sėdi. Taip pat kapitono atsakomybėje ir vadybiniai reikalai, atstovavimas komandai ir jos valdymas.
Ką Tau pačiam reiškia būti kapitonu?
Tai – atsakomybė. Turi išlaikyti vienybę, spręsti nesutarimus, motyvuoti. Komanda turi pasitikėti tavimi. Ir kai tai matai – viskas tampa prasminga.
Esi užsiminęs, jog rugsėjį planuojate atstovauti Lietuvai pasaulio čempionate Bulgarijoje vyrų D10 klasėje – dešimtvietėje valtyje. Kuo D10 skiriasi nuo įprastų valčių?
Taip, planavome ir intensyviai ruošėmės dalyvauti pasaulio čempionate, bet jis dėl neaiškių priežasčių buvo atšauktas. Labai gaila, bet teks tai atidėti kitam kartui.
Kalbant apie D20 ir D10 skirtumus, galiu pasakyti, jog dažniausiai naudojamos 20-vietės – D20. Bet D10 populiaresnės, ypač Lenkijoje. Surinkt mažesnę komandą lengviau, todėl ten daugiau masiškumo. Mes planavome vykti su vyrų komanda.
Beje, prieš porą savaičių vykusioje Visagino drakonų valčių regatoje vėl užėmėte aukščiausią – pirmą – vietą 200 m ir 1000 m rungtyse bei iškovojote LR Seimo nario Jevgenij Šuklin taurę ir nušluostėte nosis net patiems drakonų valčių pradininkams Lietuvoje – visaginiečiams. Kaip čia taip nutiko?
Važiavom į varžybas be didelių ambicijų, nes tai buvo varžybos D10 kategorijoje – reikėjo laiko priprasti prie valties, daug irkluotojų iš komandos atostogavo, todėl sudėtinga buvo tinkamai paskirstyti svorį valtyje. Tai iš tiesų buvo didelis iššūkis mums, kurį mūsų komanda įveikė! Labai didžiuojuosi komandos vyrais, kurie atidavė visas jėgas. Einam labai geru ritmu į priekį ir parodėm, kad viskas yra įmanoma – visaginiečiai buvo surinkę labai rimtą komandą, kurioje irklavo net pats Jevgenij Šuklin. Bet šįkart sėkmė buvo mūsų pusėje. Vis tik turbūt negalima būtų sakyti, jog tai tik sėkmės dalykas, nes komandos vyrai įdeda labai daug darbo ir pastangų treniruodamiesi, kaskart nori iš savęs išspausti tai, kas geriausia.
Lentvario drakonų valčių komandos „Lentvaris Dragon Boat Team“ kapitonas Vaidas Kurganas
Kaip „Lentvaris Dragon Boat Team“ komanda ruošiasi įvairiems čempionatams?
Labai rimtai. Treniruotės sistemingos, motyvacija didelė. Pavyzdžiui, jei būtume dalyvavę pasaulio čempionate vyrų D10 klasės varžybose – tai jau būtų buvusi nebe šventė, o sportas. Komandos turėjo atvykti iš viso pasaulio. Mums tai būtų buvusi galimybė parodyti, ką gali Lietuva. Bet dar turim vilties, kad pavyks kada nors atstovauti savo šaliai.
Esu mačiusi, kad treniruojatės netgi šaltuoju metų laiku. Ar jūsų komandos treniruotės vyksta visus metus?
Taip, kol neužšąla ežeras. Turim specialias aprangas, treniruojamės tris kartus per savaitę po pusantros valandos. Pavyzdžiui, praėjusiais metais dar lapkričio mėnesį irklavome.
O kas yra jūsų komandos treneris?
Ovidijus Jonas Stalnionis – buvęs kanojininkas. Jis sistemingai mus treniruoja. Taip pat bendradarbiaujam su J. Šuklinu, Visagino komanda, Mindaugu Talačka – jų pagalba labai svarbi.
Kaip vyksta jūsų treniruotės?
Pradedam nuo apšilimo, tada – į valtį. Darom sinchroninius pratimus, treneris stebi, koreguoja. Viskas vyksta pagal struktūrą: yra kapitonas, treneris, būgnininkas, vairininkas. Kiekvienas žino savo atsakomybę. Irklavimas – tai ne atsitiktiniai mostai, tai – mechanizmas.
Vaidai, šiais metais jau tikriausiai vėlu kviesti žmones prisijungti prie smagių „Lentvaris Fest“ drakonų valčių varžybų, bet kitiems metams padrąsinti norinčiuosius, manau, pats tas laikas. Ką norėtum pasakyti tiems, kurie galbūt nori, bet dar nedrįso pabandyti irkluoti šios didelės valties?
Nebijokit. Tiesiog ateikit ir pabandykit. Nereikia būti sportininku. Kai valtis juda kaip viena – tai neapsakomas jausmas. Tai – ne tik sportas. Tai – bendruomenė. Ir galbūt – naujo gyvenimo etapo pradžia.
Kalbėjosi Milda Žemyna
Palikite komentarą