Dusmenų bibliotekoje
„Svarbiausi dalykai akimis nematomi.“. Taip dažnai tariame ar girdime šią frazę, kad ji tapusi kone folkloru. Prisiminti ją dar kartą paskatino Dusmenų ir Aukštadvario bibliotekose vykę Antuano de Sent Egziupery knygos „Mažasis princas“ dzūkų tarme pristatymai.
Birželio 3 d. bibliotekose svečiavęsi labdaros ir paramos fondo „Sidabrinės linijos“ socialinio projekto steigėjas Marius Čiuželis ir dzūkų tarmės puoselėtojas, skleidėjas, poetas Juozas Žitkauskas pasakojo apie šios unikalios knygos leidimus įvairiomis kalbomis ir apie sumanymą leisti ją Lietuvoje, išverstą į tarmes. Kol kas pasirodė žemaitiška, aukštaitiška ir dzūkiška spausdinta bei elektroninė versija, o audiovariantą turės dar ir suvalkiečiai.
Be galo įdomi buvo susitikimo pradžia Dusmenyse, kada M. Čiuželis paklausė vaikų apie svajones ir pats pradėjo pasakoti savo vaikystę, atskleidė, kaip jam patiko lėktuvai ir kaip jis norėjo skraidyti. Bet tuo metu lėktuvų, kaip ir knygų, nebuvo daug. Vis tik pirmasis Mariaus skrydis įvyko, kai jam buvo 7 metai, o vaikystėje perskaityta knyga „Mažasis princas“ išliko jo širdyje iki šių dienų, todėl keliaudamas vis įsigyja skirtingų jos egzempliorių – kolekcionuoja. Be galo įdomių faktų išgirdome ir apie Mariaus draugą iš Šveicarijos Jean-Marc‘ą Probst‘ą, kuris turi sukaupęs labai didelę šios knygos kolekciją, net 7 600 egz., kurios laikomos šešiuose butuose. Būtent po pažinties su šiuo žmogumi Marius ir nusprendė „Mažąjį princą“ išleisti lietuvių tarmėmis. Pirmasis leidinys, žinoma, buvo žemaitiškai, nes pats sumanytojas yra kilęs iš Žemaitijos, antrasis – aukštaitiškai, na, o trečiasis, Juozui Žitkauskui sutikus, išverstas dzūkiškai. Kaip Juozas ir pasakojo, vertimas truko apie pusmetį, vėliau vyko leidybos darbas ir 2024 m., prieš pat šv. Kalėdas „Mažulis princas“ – skaitytojų malonumui.
Iš kairės: dzūkų tarmės puoselėtojas, skleidėjas, poetas Juozas Žitkauskas ir „Sidabrinės linijos“ socialinio projekto steigėjas Marius Čiuželis
Aukštadvaryje svečiai dalijosi mintimis su gimnazistais. Pakaitomis buvo skaitomi bendrine lietuvių kalba ir dzūkų tarme tekstai iš knygos „Mažasis princas“. Čia puikiai patalkino aštuntokas Dominykas Mozolevskis ir mokytoja Lina Balevičiūtė, atskleidusi puikią dzūkišką savo tartį. Vertėjas J. Žitkauskas pabrėžė tarmių išsaugojimo svarbą. Be jų žmogus būtų, anot gėlės iš knygos „Mažasis princas“, be šaknų, juos mėto vėjas, o „užtai jiems labai negerai“. J. Žitkauskas su mokiniais diskutavo apie svetimybes kalboje ir tarmėse, ragino nesibijoti jų, tačiau, jeigu tik galima, naudoti gimtosios kalbos žodžius. Dalyviai išgirdo ir žemaičių kalbos skambėjimą, šia tarme ištrauką iš „Mažojo princo“ paskaitė leidėjas Marius Čiuželis. Jis papasakojo įdomių ir netgi kurioziškų dalykų apie knygos leidybą. Jei atidžiai patyrinėtume skirtingus leidimus, pastebėtume, kad netgi lietuviškuose vertimuose skiriasi viena detalė. Prancūziškame originale mažasis princas džiaugėsi kartą per dieną matęs net 43 saulėlydžius, o vėliau kai kuriuose vertimuose atsirado 44. Kodėl taip įvyko? Britai, pagerbdami 1944 m. žuvusį autorių, pakeitė saulėlydžių skaičių iš 43 į 44. Šis sumanymas patiko ir prancūzams, tad vėlesniuose leidimuose šis skaičius dažnai kinta: tai 43, tai 44.
Aukštadvario bibliotekoje
Dėkojame svečiams už puikų sumanymą ir įdomiai pristatytą knygą. Dėkojame Onuškio D. Malinausko pagrindinės mokyklos, Aukštadvario gimnazijos mokiniams, mokytojoms.
Rima Voverytė,
Trakų viešosios bibliotekos Dusmenų padalinio vyr. bibliotekininkė,
Ramunė Jarmalavičiūtė,
Trakų viešosios bibliotekos Aukštadvario padalinio vyr. bibliotekininkė
Palikite komentarą