Seimas | lrv.lt nuotr.

Seimas priėmė Tautinių mažumų įstatymą, kuriuo apibrėžiamas tautinei mažumai priklausančių Lietuvos Respublikos piliečių statusas. 

„Mes aiškiai įvardijame, kad tautinėmis mažumomis laikome tuos žmones, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, naudoja kitą tautinės mažumos kalbą. Ir tuomet įstatymu yra suteikiamas pagrindinis teisių ir pareigų paketas tautinėms mažumoms. Įstatymas yra kompromisinis, jis įtvirtina pagrindines teises švietime, kitose svarbiose gyvenimo srityse, ir, manau, kad tai yra puikus žingsnis, siekiant platesnės tautinių mažumų teisių apsaugos ateityje“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Komiteto vadovas neabejoja priimto teisės akto nauda, pabrėždamas, kad tampa visiškai aišku, kas – kokios visuomenės grupės – priklauso tautinėms mažumoms Lietuvoje. Remiantis tuo priskyrimu yra suteikiamos atitinkamos garantijos puoselėti savo kultūrinį-tautinį paveldą, užtikrinti šių asmenų teisę į švietimą ir kitos specialios garantijos.

Įstatyme įtvirtinti pagrindiniai tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teisių ir laisvių apsaugos principai.

Siekiant užtikrinti tautinėms mažumoms priklausančių asmenų teises ir laisves vadovaujamasi šiais principais:

1) teisių nedalumo – tautinėms mažumoms priklausantiems asmenims suteikiamos kultūrinės, pilietinės, politinės, socialinės ir ekonominės teisės yra vienodai gerbiamos, svarbios ir glaudžiai susijusios;

2) kultūrinės įvairovės skatinimo – užtikrinama pagarba tautinių mažumų kultūriniam ir kalbiniam savitumui, skatinant tarpkultūrinį bendradarbiavimą ir sudarant galimybes kiekvienam tautinei mažumai priklausančiam asmeniui išsaugoti ir plėtoti savo tautinę tapatybę;

3) derinimo ir bendradarbiavimo – priimant ar keičiant teisės aktus arba priimant sprendimus, susijusius su tautinių mažumų teisėmis, konsultuojamasi su tautines mažumas vienijančiomis organizacijomis, nevyriausybinėmis ar kitomis organizacijomis, veikiančiomis tautinių mažumų teisių įgyvendinimo srityje, atliekamas teisinio reguliavimo ir atitikties tarptautinių sutarčių nuostatoms vertinimas;

4) lygių galimybių – tautinėms mažumoms priklausantys asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos, turi teisę į apsaugą nuo diskriminacijos.

T. V. Raskevičius primena, kad daug iečių yra laužoma dėl asmenvardžių rašybos, galimybės naudoti savo kalbą bendraujant su valdžios institucijomis, arba rašyti vietovardžius tautinės mažumos kalba – tačiau šitų dalykų Tautinių mažumų įstatymas nesprendžia, tai yra kitų įstatymų reguliavimo dalykas, pirmiausia – Valstybinės kalbos įstatymo ir Asmens vardo ir pavardės rašymo įstatymo reguliavimo sritis.

Tautinių mažumų įstatymui (projektas XIVP-3917(2) pritarė 67, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 4 Seimo nariai. Įstatymas įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.

LR Seimo Informacijos ir komunikacijos departamento pranešimas ir nuotr.