Populiarėjant elektriniams paspirtukams vis dažniau išgirstame apie jų sukeltus gaisrus, atnešančius milžiniškų nuostolių ne tik savininkams, bet ir kaimynams. Vis dėlto sprendimų yra, teigia portalo Draudimas.lt žalų administravimo skyriaus vadovas Viktoras Slavinskas: šiemet įsigaliojusios privalomojo civilinės atsakomybės draudimo įstatymo pataisos numato, kad paspirtukų sukeliami įvykiai pripažįstami draudžiamaisiais, o civilinės atsakomybės draudimo suma siekia iki 6,45 mln. Eur.
„Elektriniais paspirtukais kasmet naudojasi vis daugiau Lietuvos gyventojų – tai yra praktiška ir palyginti nebrangi transporto priemonė. Deja, skaudūs ir didžiulių nuostolių jų savininkams atnešantys įvykiai, susiję su elektrinių paspirtukų baterijomis ar krovikliais, jau tapo liūdna tendencija ir tai atsitinka vis dažniau“, – sako V. Slavinskas.
Dėl sukeltų gaisrų nukenčia dešimtys kaimynų butų
Pasak draudimo eksperto, vien pastaruoju metu įvyko kelios nelaimės, kai dėl besikraunančių elektrinių paspirtukų kilo dideli gaisrai. Š. m. liepos 9 d. daugiabučio namo bute Palangoje dėl sprogusios elektrinio paspirtuko baterijos kilo gaisras – dalis namo gyventojų buvo evakuota, nes iškilo grėsmė jų sveikatai ir gyvybei. Vėliau ekspertai konstatavo, kad butas, kuriame įvyko sprogimas, pripažintas netinkamu gyventi.
Panašūs įvykiai šį rugsėjį atsitiko Kaune ir Vilniuje. Įvykio Kaune metu V. Krėvės pr. daugiabutyje kraunant paspirtuką sprogo jo baterija – nuostolių patyrė ne tik paspirtuko savininko, bet ir kaimynų būstai. Dar skaudesnė nelaimė įvyko Vilniuje – įtariama, kad dėl užsidegusio elektrinio paspirtuko kilo gaisras Trimitų g. daugiabutyje, kuriame nukentėjo net apie 20 butų.
„Jei butas buvo apdraustas, nuostolius dėl sugadinto gyvenamojo ploto ir jame buvusio turto dažniausiai atlygina būsto draudimo sutartis, o žala, kurią patiria tretieji asmenys, gali būti atlyginama sudarant būsto civilinės atsakomybės draudimo sutartį, – aiškina V. Slavinskas. – Deja, dažnu atveju nuostoliai tretiesiems asmenims draudikų būna atlyginami tik iš dalies, nes dažniausiai draudžiantis pasirenkamos civilinės atsakomybės draudimo sumos svyruoja nuo 10 000 iki 30 000 eurų. Jei elektrinio paspirtuko savininko būste kylantis gaisras išplinta už jo būsto ribų, o žala padaroma keliems ar keliolikai butų, akivaizdu, kad būsto civilinės atsakomybės draudimo suma atlygins tik mažą dalį kaimynams padarytų nuostolių, o likusią dalį, kuri gali siekti šimtus tūkstančių eurų ar net daugiau, turės atlyginti paspirtuko savininkas arba būsto, kuriame kilo gaisras, savininkas.“
Denniz Futalan / Pexels nuotr.
Galingesnių paspirtukų savininkams – geros naujienos: gelbėja privalomasis draudimas
Vis dėlto, eksperto nuomone, yra priemonių, padedančių suvaldyti paspirtukų savininkams kylančias rizikas. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) įstatymo pataisos numato, kad nuo š. m. pradžios Lietuvoje civilinės atsakomybės draudimas tapo privalomas elektriniams paspirtukams, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis kaip 25 km/h, arba kurių grynasis svoris viršija 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – didesnis kaip 14 km/h.
„Darant prielaidą, kad didelė dalis Lietuvoje eksploatuojamų paspirtukų gali išvystyti didesnį nei 25 km/h greitį, tokius paspirtukus minėtu draudimu apdrausti privaloma, o draudimo polisas numato 1,3 mln. draudimo sumą dėl žalos turtui ir 6,45 mln. Eur draudimo sumą dėl žalos asmeniui, – pastebi portalo atstovas. – Todėl, apdraudus paspirtuką, nelaimės atveju jo savininkas galės būti ramus, kad turės pakankamą draudimo apsaugą dėl žalos tretiesiems asmenims.“
Žalų administravimo ekspertas pastebi: „Tam, kad paspirtuko krovimo metu kilęs gaisras būtų pripažintas draudžiamuoju įvykiu, svarbu, kad transporto priemonė būtų naudojama pagal paskirtį, o jei ji užsidega garaže arba kitoje uždaroje patalpoje, tokie įvykiai patenka1 į vėliausios Lietuvos teismų praktikos suformuotą ir išplėstą „Transporto priemonių eismo“ išaiškinimą ir draudimo bendrovė turėtų pareigą atlyginti trečiųjų asmenų patirtą žalą.“
V. Slavinskas taip pat atkreipia dėmesį, kad jei elektrinis paspirtukas turi būti apdraustas privalomuoju draudimu, tačiau jo savininkas to nepadaro, pagal įstatymą jam gresia bauda iki 40 Еur, o skirtingose draudimo bendrovėse Lietuvoje privalomojo draudimo kaina metams siekia iki 48 Eur.
Išvardino pagrindines paspirtukų naudojimo taisykles
Ekspertas pataria, kokių priemonių turėtų imtis paspirtukų savininkai, siekdami išvengti arba minimizuoti nuostolius. Jo teigimu, kiekvienas paspirtuko savininkas turėtų pasirūpinti reguliaria šios transporto priemonės priežiūra, apimančia ne tik ratų ar guolių remontą ar keitimą, bet dar svarbiau– elektros sistemos diagnostiką. Tai ypač aktualu, jeigu paspirtukas įsigyjamas iš antrinės rinkos ar ne Europos Sąjungos gamintojų. Jei įmanoma, elektrinis paspirtukas turėtų būti įkraunamas patalpoje, kurioje yra kuo mažiau degių medžiagų: sprogimo ar gaisro atveju būtų galimybė suvaldyti gaisro plitimą.
V. Slavinskas taip pat nerekomenduoja įkrauti paspirtuką ant kiliminės dangos ar netoli degių audeklų: „Patartina, kad paspirtuko įkrovimo metu patalpoje būtų asmenys, kurie galėtų laiku sureaguoti ir užgesinti gaisro židinį. Kiekvienoje namo ar buto patalpoje turėtų būti įrengtas priešgaisrinis jutiklis, o užsidegusį elektrinį paspirtuką rekomenduojama gesinti vandeniu, prieš tai jį išjungus iš elektros tinklo ar išjungus elektros tiekimą į patalpą.“
Draudimo ekspertas taip pat atkreipia dėmesį, kad viena esminių draudėjo pareigų yra apie bet kokį gaisro atvejį nedelsiant pranešti ugniagesiams – to nepadarius, draudimo bendrovė gali mažinti išmokamos žalos dydį arba apskritai atsisakyti atlyginti nuostolius. Po įvykio draudėjas turi pareigą dėti maksimalias pastangas, kad žalos būtų išvengta ar ji būtų kuo įmanoma labiau sumažinta. Kitaip tariant, galioja taisyklė „būk apdairus ir elkis taip, lyg neturėtum draudimo“. Ne ką mažiau svarbu kuo operatyviau apie įvykį informuoti draudiką ar savo draudimo brokerį, kad žalos sureguliavimas būtų sklandus ir greitas.
