Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) primena, kad nuo rugsėjo 1-osios visi 50–55 metų amžiaus gyventojai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai. Tokio amžiaus asmenų grupė skiepijimui nuo erkinio encefalito pasirinkta neatsitiktinai – Europoje didžioji dalis sunkių erkinio encefalito atvejų ir ilgalaikių liekamųjų reiškinių išsivysto 50 metų amžiaus ir vyresnių asmenų grupėje, o Lietuvoje vidutinis sunkiai sergančiųjų amžius yra 55 metai. Kodėl svarbu skiepytis nuo erkinio encefalito, kiek vakcinos dozių reikia norint apsisaugoti nuo pavojingos ligos, ar būtina skiepų veiksmingumą sustiprinti, atsakymus į šiuos klausimus rasite šiame pranešime.

Itin sunki liga

Erkinis encefalitas – viena iš sunkiausių virusinių žmogaus centrinės nervų sistemos infekcijų. Liga prasideda karščiavimu, galvos skausmu, silpnumu, šaltkrėčiu, pykinimu, kartais viduriavimu. Šie požymiai dažniausiai atsiranda po 7–14 d. nuo užsikrėtimo, po to būklė pagerėja, bet dažniausiai po savaitės būna antroji ligos banga, kuriai būdinga aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą.

„Trečdaliui susirgusiųjų išlieka liekamieji reiškiniai: pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio sutrikimai ar psichologinės problemos. Kai kuriais atvejais erkinis encefalitas sukelia tokius stiprius liekamuosius reiškinius, kurie lemia neįgalumą. Apie 9 proc. susirgusiųjų nebegali gyventi be pagalbos, o apie penktadaliui asmenų sutrinka atmintis, dėmesys, miegas. Tokiu atveju  žmogus negali tęsti studijų, to paties protinio darbo“, – paaiškina NVSC vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.

Šiemet sausio–liepos mėn. Lietuvoje buvo diagnozuoti 453 erkinio encefalito atvejai, iš jų 6 mirties atvejai. Pernai mūsų šalyje per tą patį laikotarpį buvo užfiksuoti 198 susirgimai erkiniu encefalitu, iš jų vienas mirties atvejis.

Patikimiausiai apsaugo trys skiepų dozės

Efektyviausia apsauga nuo erkinio encefalito yra skiepai. Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Skiepijantis pagal įprastą planą – pirmosios dvi dozės įskiepijamos 1–3 mėnesių intervalu, vėliau trečiosios ir sustiprinančiosios dozės įskiepijimo intervalai priklausomai nuo vakcinos gamintojo skiriasi, bet, dažniausiai, trečioji vakcinos dozė įskiepijama praėjus 5–12 mėnesių po antrosios. Pirmoji sustiprinamoji dozė įskiepijama praėjus 3 metams po trečios erkinio encefalito dozės. Patikimiausią ir ilgiausią apsaugą garantuoja 3 skiepų dozės: apie 99 proc. paskiepytųjų įgyja atsparumą erkiniam encefalitui 3–5 metams.

„Svarbu nepamiršti, kad pasiskiepijus įgytas imunitetas bėgant laikui silpnėja, todėl reikia jį nuolat palaikyti ir toliau skiepytis sustiprinančiomis vakcinos dozėmis. Džiugu, kad nuo šio  rudens valstybės biudžeto lėšomis galės pasiskiepyti dalis Lietuvos gyventojų, t. y. visi 50–55 metų asmenys. Taip pat šios amžiaus grupės asmenys nemokamai galės pasiskiepyti ir sustiprinančiomis vakcinos dozėmis. Tikiuosi, kad ateityje nemokamai skiepijamų asmenų grupė bus išplėsta. Dėl skiepų pacientai turi kreiptis į savo šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę“, – primena NVSC atstovė.

NVSC duomenims, šiemet sausio–liepos mėn. nuo erkinio encefalito buvo paskiepyti  72 127 vaikai ir  240 779 suaugusieji, pernai per tą patį laikotarpį vaikų buvo paskiepyta mažiau – 69 827 vaikai, suaugusiųjų – daugiau – 246 972.

Primename, kad būnant gamtoje visuomet patartina pasirinkti tinkamus drabužius (erkės lengviau pastebimos ant šviesių drabužių) ir naudoti repelentus (erkes atbaidančias medžiagas).

Dažniausiai užduodamus klausimus apie skiepus nuo erkinio encefalito rasite čia.

NVSC inform.