Žemės ūkio technika yra brangi ir vis brangsta, tad plėtoti savo ūkį be paramos – labai sunku. Vytauto Ridiko nuotr.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, 2021 m. ūkiai, kurių plotas iki 30 ha, sudarė beveik 90 proc. visų šalies ūkių. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), siekdama sustiprinti šiuos ūkius, Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas) labai smulkių ir smulkių bei vidutinių ūkių plėtrai numatė 60 mln. eurų.

Rugsėjo 2–spalio 31 d. skelbiamas kvietimas paraiškoms paramai pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ teikti. Šiam kvietimui numatyti 9 mln. eurų paramos lėšų.

Reali paramos nauda

Pasak ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento Paramos verslui skyriaus vyriausiosios specialistės Snieguolės Valiulienės, tai jau antras kvietimas teikti paraiškas paramai pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“. Per praėjusių metų pabaigoje vykusį kvietimą paramos kreipėsi 81 pareiškėjas, o prašoma suma perkopė 13 mln. eurų. 36 pareiškėjams parama jau patvirtinta, kitų paraiškos dar vertinamos.

„Plėtoti smulkų ūkį be paramos labai sunku. Produkcijos supirkimo kainos mažos, o technika, įranga, technologijos – brangios ir vis brangsta. Nėra balanso tarp smulkaus ūkininko pajamų ir ūkiui modernizuoti reikalingų išlaidų, – teigia Kelmės rajone mėsinius galvijus auginantis Tadas Petkevičius. – Kadangi ūkį pradėjau kurti nuo nulio, 15 tūkst. eurų parama, suteikta pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Parama smulkiems ūkiams“, buvo labai reikšminga. Už ją nusipirkau traktorių, grėblį. Gerai, kad ir toliau remiami smulkūs ir vidutiniai ūkiai.“

Didžiausia parama pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ – iki 200 tūkst. eurų. Paramos intensyvumas – iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų be PVM. Jauniesiems ūkininkams paramos intensyvumas – 80 proc.

Dėmesys visiems sektoriams

Kaip pažymi ŽŪM specialistė S. Valiulienė, parama teikiama įvairių sektorių ūkiams. Pareiškėjais gali būti fiziniai asmenys, savo vardu kaip valdos valdytojai įregistravę žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį, arba juridiniai asmenys, savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, ir kurie nepertraukiamai užsiima žemės ūkio veikla ne trumpiau kaip 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo.

Paraišką galima teikti ir su partneriu (fiziniu/juridiniu asmeniu), tik pareiškėjo ir partnerio pajamos iš žemės ūkio veiklos per 1 metus iki paramos paraiškos pateikimo turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų ūkio subjekto pajamų. Partnerių skaičius nėra ribojamas.

„Parama skiriama, jei pareiškėjo ir jo partnerio valdos ekonominis dydis paraiškos teikimo metu yra ne mažesnis kaip 16 001 euras ir ne didesnis kaip 30 000 eurų“, – pabrėžia ŽŪM specialistė.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo duomenimis, 2024 m. pradžioje Lietuvoje buvo 5 715 tokių ūkių.

Galimas lėšų naudojimas

Paramos pagal intervencinę priemonę „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ lėšas galima naudoti žemės ūkio produktų gamybai, žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) užaugintų žemės ūkio produktų perdirbimui, įskaitant pirminį perdirbimą, pateikimui rinkai.

Už paramos lėšas galima pirkti naują žemės ūkio techniką ir įrangą, naujus technologinius įrengimus, naują kompiuterinę įrangą, naujas N kategorijos transporto priemones, skirtas žemės ūkio produktams gabenti. Taip pat finansuojama projekte numatytai veiklai būtinų pastatų ir (arba) statinių nauja statyba, rekonstravimas ar kapitalinis remontas, naujų statybinių medžiagų, daugiamečių augalų įsigijimas ir jų sodinimo darbai, infrastruktūros valdoje įrengimas, kompensuojamos su projekto įgyvendinimu susijusios bendrosios išlaidos.

„Intervencinė priemonė „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ – galimybė modernizuoti smulkius ir vidutinius ūkius, suteikiant jiems inovatyvumo, diegiant aplinkai ir klimatui draugiškesnes technologijas, tik teikiant paraišką reikėtų įsivertinti savo realius pajėgumus, kad projektas būtų sėkmingai įgyvendintas“, – potencialių pareiškėjų dėmesį atkreipia S. Valiulienė.