„Patirčių slėnis“ tai ugdymosi erdvė, kuri jungia darželį, mokyklą, vaikus, besimokančius šeimose, atvirus užsiėmimus, veiklas, įvairias praktikas šeimoms ir aplink esančiai bendruomenei
Pasibaigus egzaminų sezonui, socialiniuose tinkluose ir žiniasklaidoje suaktyvėjo kritika Lietuvos švietimo sistemai. Kaip teigia ekspertai, tradicinėse ugdymo įstaigose daugiausia dėmesio yra skiriama akademinių žinių gilinimui, tačiau ne ką mažiau svarbu yra ir gera vaiko psichologinė būsena bei natūralus noras pažinti jį supančią aplinką.
Būtent dėl to vis dažniau Lietuvoje kuriasi išskirtinės tiek privačios, tiek bendruomeninės mokyklos ir darželiai, kurie siūlo alternatyvas tradiciniams mokymosi metodams, viena tokių – Valdorfo pedagogika.
Svarbiausia – jausmai ir pojūčiai
„Valdorfo pedagogika remiasi žmogaus amžiaus tarpsniais, vadinamais septynmečiais, kuriuose yra svarbūs tam tikri akcentai. Pirmasis septynmetis yra nuo 0-7 metų, antrasis 7-14 metų, trečiasis 14-21 metų ir t.t. Kiekvienas septynmetis turi savo ypatumus, į kuriuos labai svarbu atsižvelgti ugdymo procese“, – pagrindinius Valdorfo pedagogikos principus pristato Rūta Kiaušienė, Lietuvos Valdorfo vaikystės pedagogikos iniciatyvų asociacijos pirmininkė.
Per visus septynmečius skleidžiasi valia, mąstymas ir jausmai, tęsia ji. Pašnekovės teigimu, ugdytojai, kurie vadovaujasi šios filosofijos principais, sudaro vaikams aplinką, kurioje jie galėtų kuo geriausiai atsiskleisti ir vystytis, susidurti su vaiko brandą atitinkančiais iššūkiais.
„Valdorfo pedagogika remiasi antroposofine pasaulėžiūra, kurioje manoma, kad žmogus yra ir fizinė, ir dvasinė būtybė. Siekiama ugdyti darnią asmenybę, kuri turėtų gerus socialinius įgūdžius, patirtų ir išbandytų realius procesus praktiškai, patirtų pasaulį savo jausmais ir pojūčiais per meninę veiklą, turėtų reikiamas akademines žinias pagal savo amžių ir raidą“, – teigia R. Kiaušienė.
Netradicinis ugdymas
Nors tikslas tiek tradicinėse, tiek Valdorfo pedagogikos ugdymo įstaigose panašus – darnus žmogus, tačiau priemonės tam tikslui pasiekti yra naudojamos skirtingos. Štai jau šešis metus veikiančio Valdorfo ir lauko pedagogikų principais grįsto darželio „Patirčių slėnis“ koordinatorė ir bendraįkūrėja Akvilė Budreckytė išskiria, kad čia svarbiausi yra vaikų poreikiai, jų vidinis pasaulis ir raidos ypatumai.
Darželio „Patirčių slėnis“ koordinatorė ir bendraįkūrėja Akvilė Budreckytė
„Labai svarbu vaikams sukurti erdvę laimingai vaikystei. Mūsų darželyje laikas tarsi sustoja – niekur nebereikia skubėti, pildyti kažkieno lūkesčių. Vaikai mokosi per patirtis, mokytojų pavyzdžius, pasaulį pažįsta per pojūčius. Labai svarbus yra dienos ir savaitės ritmas, taip pat dienos ritualai, nes tai suteikia vaikui saugumo jausmą“, – sako A. Budreckytė.
R. Kiaušienė prideda, jog tokiuose darželiuose yra skiriama daug laiko vaikams žaisti savo inicijuotą laisvą žaidimą, pasinerti į fantazijas, jį vystyti bei kurti vienam, ar su draugų komanda.
„Vaiko laisvam žaidimui, skiriamas ypatingas dėmesys, stengiamasi jo netrukdyti, nes manoma, kad šie vidiniai subtilūs procesai kuria pamatą ateities vaiko mąstymui, gebėjimui priimti sprendimus, ugdo kūrybiškumą ir savarankiškumą. Kai vaikai tradiciniam darželyje atlieka užduotis – apvedžioja linijas, piešia darbelius pagal instrukcijas – jie yra ugdomi akademiškai. Žinoma, tiek vienas, tiek kitas darbas reikalauja koncentracijos, įsitraukimo ir vidinio darbo, tačiau skiriasi procesas – kur vaikas veikia iš savęs, o kur vaikas veikia vedamas“, – savo įžvalgomis dalinasi asociacijos pirmininkė.
Valdorfo pedagogika grįsto darželio koordinatorė A. Budreckytė pasakoja, kad jų diena prasideda visiškai kitaip, nei tradiciniuose darželiuose. Pirmiausia – vaikai kuria laužą ir ant jo verda košę. Po pusryčių – keliauja į Ryto ratą, kuriame aptaria dieną, metų laiką, oro sąlygas, mokosi naujų dainų ar žaidimų, o vėliau – turi laiko laisvam žaidimui.
„Kiekviena savaitės diena turi savo tradicinę veiklą, tad priklausomai nuo grupės vaikų amžiaus, prieš pietus jie arba keliauja į žygį, drožinėja, lieja akvarele ar piešia kreidelėmis, muzikuoja, dalyvauja euritmijoje, velia vilną ar siuva“, – sako A. Budreckytė.
Po pietų vaikai dar kartą eina žaisti, o tuomet – ilsėtis bei klausytis sekamų pasakų. „Labai svarbu mokyti vaikus ir ilsėtis, pasirūpinti savimi, ramiai pagulėti ir apgalvoti visus dienos įspūdžius, susigrąžinti jėgas ir eiti toliau žaisti, tyrinėti“, – prideda pašnekovė.
Gamta – svarbi ugdymo dalis
Nuo Valdorfo pedagogikos dažnai neatsiejama yra ir lauko pedagogika. Kaip teigia „Patirčių slėnio“ bendraįkūrėja, buvimas gamtoje ugdo vaiko savarankiškumą, gebėjimą prisitaikyti, kūrybiškumą, taip pat stiprina fizinį kūną ir sveikatą, vaikai mažiau serga, yra fiziškai stipresni ir judresni.
„Viename padalinyje vaikai praleidžia 4-6 val. lauke, o kitame – visą dieną. Ilsėtis jie eina į nykštukų namelius ar jurtą. Vaikams nėra blogo oro, jie visada nori būti lauke“, – teigia A. Budreckytė.
Jai antrina ir R. Kiaušienė, kurios teigimu, vaikas pirmajame septynmetyje mokosi pažinti pasaulio dėsnius, viską nori išbandyti praktiškai, tyrinėja savo fizines galimybes, nuolatos juda, o kai kiek paauga, nesibaigiantys klausimai, vaizduotė ir kūryba veikia didžiausiais pajėgumais.
Trakuose įkurtas „Patirčių slėnio“ darželis Lietuvoje buvo antrasis, apjungęs Valdorfo ir lauko pedagogiką. Kaip teigia darželio bendraįkūrėja A. Budreckytė, įkuriant šį darželį buvo orientuojamasi į vaiko savijautą, temperamentą ir poreikius.
„Lauko pedagogiką norėjome integruoti todėl, kad vis mažiau laiko praleidžiame gamtoje, vis mažiau ją pažįstame. Norėjome atnešti pokytį į ugdymą ir kurti bendruomenę, kuriai artimos tos pačios vertybės“, – teigia A. Budreckytė.
