Ronaldui Baranovskiui šis pavasaris nebuvo mielas
Užsitęsusi šių metų sausra buvo ne pagrindinė bėda Trakų rajone, beviltiškai guldžiusi ne tik ūkinius augalus, bet ir ūkininkus, dar nepraradusius entuziazmo savo ateitį sieti su augalininkyste netgi nedėkingoje šalies pietryčių regiono žemėje. Jie gula ant menčių, stoję akistaton su susiklosčiusia rūsčia grūdų rinkos padėtimi visame Europos žemyne.
Grūdų „džiovykla“
„Grikiai jau džiūva. Viskas džiūva. Dabar nėra augalo, kuris jaučiasi gerai. Šaknys jau labai padžiuvusios, ir didelis klausimas, kaip augalai ištvers, – dar prieš pusmėnesį „Trakų žemei“ guodėsi Senuosiuose Trakuose trejus metus javus auginantis jaunasis ūkininkas Ronaldas Baranovskis. – Jei prieš Jonines lietaus nesulauksime, nors žadama, kad lis, neatlaikys nė kviečiai, kurie jau neblogai įsišakniję. Pasižiūrėjau į varpas – visiškai išdžiuvusios, nė sėklelės. Jeigu pasiseks, gal nors grikius dar pasėsime, bet ir jiems reikia daugiau drėgmės. Mūsų žemėms reikia daugiau lietaus, kad po poros valandų galėtume bent į laukus išvažiuoti, o ne taip kaip dabar pas mus, kai lietaus lašai nė žemės nespėja pasiekti – išgaruoja pakeliui.“
Pernai Ronaldas džiaugėsi prikūlęs po 4–5 t/ha kvietrugių, todėl šiemet ryžosi dalį 100 ha lauko užsėti ir kviečiais, tačiau, panašu, prasišovė, kadangi varpos jau tuščios. „Kiek žinau, taip yra visuose rajono ūkiuose. Netgi mūsų chemizuotame ūkyje varpos jau susiformavusios, tačiau tuščios… Matyt, džiaugsiuos, jei pavyks prikulti bent po 1– 2 t/ha. O gal ir tiek nebus, jei lietaus nesulauksime. Nebus skysčio – nebus ir sėklos.“
Jo matymu, didžiąją dalį grūdinių kultūrų teks tiesiog nukirsti kaip žolę, tarpusėlį ir užkasti žemėn, kad būtų komposto geresniems metams.
Dalį dirvos šiemet jis užsėjo ir rapsais. Ši aliejinė kultūra rinkoje esti brangesnė už kitas. Iš pradžių galvojo apdrausti pasėlį nuo sausros ar drėgmės, tačiau ir vėl prasišovė. Juk pasėlių draudimas – labai jau brangus rizikos valdymas.
Prieš porą dienų pabandžius su Ronaldu vėl susisiekti, šis atsisakė. Matyt, geresnių naujienų nelabai turi.
Jaunasis ūkininkas bando naudoti pažangesnę neariminės žemdirbystės technologiją. Jis sėja nesuaręs dirvos, tiesiog į tarpusėlį, susmulkinęs žiemai pasėtą ir nupjautą žolės mišinį – tarpusėlį, paverčiamą humusu. Tai pigi trąša, bet normalios neįpirksi. Tokia technologija šiek tiek sulaiko drėgmę, bet smėlingoje, akmenuotoje žemėje drėgmės vis tiek nepakanka – viskas išdžiūva.
Pranešimo nesulaukė
Ne tik Ronaldas, visi rajono ūkininkai nuolat žvalgėsi į saulėtą dangų ir laukė pranešimo apie skelbiamą stichinę arba ekstremalią sausrą. Nesulaukė.
Sausra buvo paskelbta, pavyzdžiui, Vilkaviškio rajone gal kaip savotiška kompensacija, kad šio ganėtinai derlingo krašto ūkininkai įsteigė savo ūkininkų sąjungą. Ekstremali sausra paskelbta ir Druskininkų savivaldybėje, dar keliuose rajonuose, o Trakų krašte – tyla.
Ronaldas apsirūpina padargais, tinkančiais neariminei žemdirbystei
Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė „Trakų žemei“ aiškino, kad paskelbus ekstremalią sausrą, tos teritorijos ūkininkai gauna lengvatų, jiems kompensuojama dalis dėl sausros patirtų nuostolių.
Pasak jos, Žemės ūkio ministerija nuėjo kiek kitu keliu – savivaldybės gali registruoti ūkininkų pranešimus apie nuostolius. Tai jie turi padaryti per 15 dienų nuo pastebėto fakto.
Asociacijai priklauso daugiausia Pietryčių Lietuvos ūkininkai. Šio regiono žemės nederlingos, smėlėtos, akmeningos. Čia lietaus lašai iš karto susigeria ir išnyksta, nė kiek nesusilaiko, kai lietaus mažai.
D. Karalevičienės teigimu, kad būtų paskelbta stichinė sausra, turi daugiau kaip mėnesį nelyti. Trakų rajone keli lašai nukrito. Tai, žinoma, didelė neteisybė. Galgi minėtas Žemės ūkio ministerijos sprendimas bent kiek tvarkos grąžins.
Nederlingų žemių naudotojų asociacijos valdyboje yra ir trakiečiai ūkininkas, rajono savivaldybės tarybos narys, atstovaujantis Valstiečių ir žaliųjų partijai, Vladyslav Kravčun bei žemės ūkio bendrovės „Joragris“ pirmininkas Tauras Kurdzikauskas.
D. Karalevičienės nuomone, Trakų rajone burtis ūkininkams į aktyvią asociaciją sunkiau dėl to, kad šiame krašte yra daug smulkių, iki 50 arų ūkių, kurie sukurti ne komercinei žemės ūkio veiklai, o daugiausia dėl gyvenamosios statybos.
Šuo pakastas kitur
Iš tikrųjų, pasak V. Kravčuno, didžioji bent jau Trakų rajono ūkininkų bėda yra ne sausra, o rinka. „Anksčiau tokiu laiku jau žinodavau, kam parduosiu grūdus, kokiomis kainomis, būdavau pasirašęs išankstinius susitarimas su pirkėjais, o dabar – ničnieko. Niekam nei Vievio malūne, nei grūdų perdirbimo įmonėje Senuosiuose Trakuose mūsų grūdų nereikia“, – piktinasi jis tuo, kad perdirbėjai, apsiribojantys vien pigiais grūdais, užpildančiais Lietuvos aruodus atgabentais iš kariaujančios Ukrainos. Karas Ukrainoje vis tiek baigsis, o tada jau kitaip turės elgtis grūdų perdirbėjai ir supirkėjai, jei dar nebus sužlugdytas šalies grūdų sektorius.
AB „Linas Agro“ rinkos analitikai vis praneša apie toliau smunkančias grūdų kainas Europos rinkoje. Antai praėjusią savaitę, 2023-06-26 – 06-30 d. laikotarpiu, grūdų rinkos kainos toliau traukėsi. Kaina gruodžio mėnesio kviečių biržoje mažėjo iki 238,25 Eur. Kviečių kaina gruodžio mėnesio Matif biržoje per savaitę mažėjo 6,29 proc., kai ankstesnę savaitę siekė 254,25 Eur. Grūdų kainų kritimo tendencija tęsiasi nuo šių metų pradžios.
Kainos grūdus superkančiose Lietuvos įmonėse dar žemesnės, nepaisant pavasarį iki Joninių užsitęsusios sausros, kuri sunaikino didelę būsimo grūdų derliaus dalį. Pietryčių Lietuvoje, kur yra ir Trakų rajonas, grūdų derlius nuo sausros nukentėjo labiausiai.
Kazimieras Šliužas,
„Trakų žemės“ žurnalistas
