VMVT duomenimis, Lietuvoje per pirmus du šių metų mėnesius, afrikinis kiaulių maras nustatytas jau 135 šernams, o per visus 2022 metus – 670 šernų. 2022 m. AKM virusas pateko į 16 kiaulininkystės ūkių, kuriuose dėl AKM nugaišintos ir sunaikintos 2255 kiaulės.
Nuo 2014 metų, kai Lietuvoje buvo nustatytas pirmas AKM atvejis, dėl šios ligos sunaikinta per 9 tūkst. AKM užsikrėtusių sumedžiotų ir rastų nugaišusių šernų. Skirtingo dydžio kiaulininkystės ūkiuose buvo sunaikinta 78 tūkstančiai kiaulių. Beveik 98 % Lietuvos teritorijos yra laikoma užkrėsta AKM, kur ši liga yra nustatyta ar buvo nustatyta šernų populiacijoje. Lietuvai ir kitoms AKM užkrėstoms šalims Europos Komisijos nutarimais taikomi gyvų kiaulių, kiaulienos ir šernienos produktų vežimui apribojimai, o kiaulininkystės ūkiams ir medžioklės plotų naudotojams taikomi griežti biologinio saugumo priemonių reikalavimai, kuriems įgyvendinti reikia nuolatinių investicijų. Šernų populiacija Lietuvoje didėja. Tai patvirtina ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pateikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitos duomenys (2022–2023 metų medžioklės sezono), ne išimtis ir Trakų rajonas. Būtina imtis griežtesnių priemonių reguliuojant šernų populiaciją ir afrikinio kiaulių maro plitimą jau dabar. Būtent šiuo metu, kovo-balandžio mėnesiais, dauguma medžiotojų intensyviai nebemedžioja šernų, kadangi šernų patelės veda jauniklius. Trakų rajone registruota 18 medžiotojų būrelių ir klubų, kurie šiais metais (sausio-kovo mėn.) pateikė 160 šernų mėginių dėl trichineliozės ir AKM ištyrimo. Aukštadvario, Onuškio ir Grendavės seniūnijose nustatyti 7 teigiami atvejai AKM atžvilgiu. Kiaulių laikytojų bei medžiotojų edukacija yra viena svarbiausių prevencijos priemonių, galinčių apsaugoti AKM užkrato patekimą į kiaulių laikymo vietas.
VMVT nuolat atnaujina informaciją apie paukščių gripo viruso plitimo riziką ir taikytinas prevencijos priemones. Paukščių gripo viruso nešiotojai ir platintojai gamtoje yra migruojantys laukiniai vandens paukščiai. Paukščių gripu sergantys paukščiai nustoja lesti, gerti, sunkiai kvėpuoja ir pradeda gaišti. Nuo šios ligos gali nugaišti iki 100 proc. ūkyje laikomų paukščių. Kovo – balandžio mėnesiais intensyviai vykstant laukinių paukščių migracijai, smulkiems paukščių laikytojams, būtina laikytis biologinio saugumo reikalavimų ūkiuose.
Valentina Svečiulienė,
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Vilniaus departamento Trakų skyriaus vedėja- valstybinė veterinarijos inspektorė
