Norintieji gauti paramą negalės metų metus tame pačiame plote auginti tų pačių kultūrų – turės keisti vietas, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Ričardo Pasiliausko nuotr.
EK 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginis planas (toliau – Strateginis planas) – tvaraus ir aplinkai draugiško žemės ir maisto ūkio plėtros, ūkių, ypač smulkiųjų ir vidutinių, konkurencingumo, kartų kaitos kaime skatinimas. Šiam kokybiškai naujam paramos teikimo laikotarpiui svarus pamatas padėtas įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (toliau – KPP).
Ūkių modernėjimas – vienas KPP prioritetų
2014–2020 m. šalies žemės ūkio ir kaimo plėtrai buvo skirta 5 249,4 mln. eurų. Užsitęsus deryboms su EK dėl naujųjų reglamentų, laikotarpis buvo pratęstas dvejiems metams, papildomai skiriant 1 864 mln. eurų. Pridėjus pereinamajam 2021–2022 m. skirtas lėšas, Lietuva vien KPP turėjo 2,8 mlrd. eurų. Kaip teigia Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė, populiariausia priemonė buvo „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Apie 4,5 tūkst. projektų jau įgyvendinta, kiti dar įgyvendinami. Už paramos lėšas ūkininkai pirko naują techniką, įrangą, statė gamybinius pastatus, ėmėsi perdirbti ūkyje pagamintus žemės ūkio produktus.
„Net 60 proc. KPP lėšomis finansuotų projektų buvo įgyvendinti gyvulininkystės sektoriuje, kuris jau kelerius metus susiduria su didžiuliais išmėginimais tiek dėl Rusijos embargo, tiek dėl vėlesnių politinių įvykių bei kilusios energetinės krizės, – pažymi departamento direktorė. – Populiari buvo ir „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo“ priemonė. Pagal ją paramą ūkiui įkurti gavo 2 455 jaunieji ūkininkai, paremta ir 6 716 smulkiųjų ūkių. Parama patiems smulkiausiems ūkiams, nors ir nebuvo didelė, bet labai patraukli, nes jiems nereikėjo prisidėti nuosavų lėšų. Buvo skatinamas ir ekologinis ūkininkavimas – paremti ekologiniai ūkiai, kurių bendras plotas – apie 276 tūkst. ha.“
Kadangi nemažai projektų dar įgyvendinama, iki 2025 m., kai bus galutinai išmokėtos lėšos pagal KPP, gavusiųjų paramą skaičius bus kur kas didesnis.
Parama – tvarumui ir darniam vystymui
Strateginiam planui įgyvendinti numatyta 4,2 mlrd. eurų, iš tos sumos 283,4 mln. eurų – nacionalinio biudžeto pinigai. Paramos lėšos bus mokamos iki 2029 m. pabaigos.
„Šio laikotarpio lėšos bus nukreipiamos tiesioginei paramai, ūkininkams mokant tiesiogines išmokas, bei sektorinėms programoms, kuriomis bus paremtas vaisių ir daržovių sektorius, bitininkystė, vyno gamintojai, – kalba J. Stakėnienė. – Visoms programoms įgyvendinti naudojami ir nacionalinio biudžeto, kuris surenkamas iš visų šalies gyventojų, pinigai, todėl ūkininkai turi prisidėti prie viešųjų gėrybių kūrimo, kad tiek miesto, tiek kaimo gyventojai, nesusiję su žemės ūkiu, jaustų paramos naudą.
Nuo 2023-iųjų ūkininkui bus mokama už pastangas ūkininkauti tvariai. Norėdami gauti paramą, ūkininkai turės griežtai laikytis Geros agrarinės ir aplinkosaugos žemės būklės standartų ir Valdymo reikalavimų. Pavyzdžiui, ūkininkas, norintis tame pačiame lauke auginti kviečius dvejus metus iš eilės, iki kviečių sėjos turės pasėti tarpinę kultūrą, taip vadinamąjį posėlį, ir išlaikyti jį 6 savaites. Tik po to jis galės pasėti tuos pačius žieminius kviečius. Pažeidus šį reikalavimą, jam gali būti taikomos sankcijos. Jei ūkininkas norės gauti papildomą išmoką, jis galės pasinaudoti viena iš ekologinių sistemų (ekoschemų) ir taikyti 4 augalų kaitą. Jis negalės metų metus tame pačiame plote auginti tos pačios kultūros, bet turės kaitalioti 4 po laukus keliaujančias kultūras, kad nebūtų alinamas dirvožemis. Analogiškos ekoschemos yra sukurtos visiems sektoriams, nes mūsų tikslas buvo sudaryti sąlygas visiems ūkininkams, nepaisant, ką jie augina, pasinaudoti vienokia ar kitokia parama.“
Išskirtinis dėmesys jauniesiems ir smulkiesiems
Strateginiame plane ypatingas dėmesys skiriamas smulkiausiems ūkininkams. Nuo 2023 m. bus skatinami kelių smulkių ūkių bendri projektai, taip tikintis paskatinti mažų ūkių bendradarbiavimą ir kooperaciją. Taigi jei paramos kreipsis vienas atskiras smulkus ūkis, jis galės gauti ne daugiau kaip 25 tūkst. eurų paramos, o kelių smulkių ūkių bendram projektui kiekvienam dalyvaujančiam ūkiui numatyta 25 tūkst. eurų parama. Jei jos kreipsis kelių labai mažų ūkių grupė, pvz., keturi ūkiai, paramos suma galės siekti 100 tūkst. eurų. Smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams paramos suma vienam projektui galės siekti 200 tūkst. eurų.
Skatinant kartų kaitą kaime padidinta parama jauniesiems ūkininkams. Jiems bus teikiama parama investicijoms į gamybinius pastatus, derliaus nuėmimo, pirminio paruošimo, apdorojimo, saugojimo, sandėliavimo įrangą. Vidutinė paramos ūkiui modernizuoti suma – iki 0,5 mln. eurų. Pirmą kartą paramos gamybinėms investicijoms besikreipiantiems jauniesiems ūkininkams bus teikiamas 20 proc. didesnis nei bazinis iki 50 proc. paramos intensyvumas. Investicijoms į gyvūnų gerovę paramos intensyvumas sieks net 80 proc. „Nuo 2023-iųjų jauniesiems ūkininkams bus mokama 60 tūkst. eurų įsikūrimo išmoka, pagal KPP gaudavo 40 tūkst. eurų. Taip pat jie galės pasinaudoti ir lengvatine paskola“, – pažymi J. Stakėnienė.
Šiems ūkininkams padidintos tiesioginės išmokos – už pirmuosius 70 ha jiems bus mokama 137 Eur/ha išmoka, iki šiol jie gaudavo po 87 Eur/ha už pirmuosius 90 ha.
Užs Nr. 749
