Praėjus net ir ketvirčiui amžiaus po Černobylio atominės elektrinės (AE) avarijos ( 1986-04-25 – 04-26 ), dar ir šiandien jaučiami šios nelaimės padariniai. Avarijos priežastis ir pasekmes tebenagrinėja viso pasaulio mokslininkai, tarp jų – ir Lietuvos.
Kaip teigia Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) Radiologinių tyrimų skyriaus vedėjas Pranas Drulia, pirmomis dienomis po avarijos radiacinę situaciją Lietuvoje daugiausia nulėmė jodo izotopai.
Iki šių dienų vis didesnę svarbą įgavo cezio (137Cs ) izotopų tyrimai maisto produktuose, nes jodas (131J) dėl trumpo pusamžio greitai suskilo ir neliko reikšmingas radiacinės taršos požiūriu.
Reglamentuojamas – tik cezis (137Cs)
Pastaraisiais metais maisto produktuose yra reglamentuojamas tik cezio (137Cs) savitasis ir tūrinis aktyvumas, kurio leistinieji lygiai yra 600 Bq/kg visiems produktams bei papildomas leistinas lygis – 370 Bq/kg pienui ir kūdikių maistui.
Stroncio (90Sr) aktyvumas maisto produktuose nėra reglamentuojamas, todėl, kad jo kiekiai, patekę į aplinką, buvo žymiai mažesni nei 137Cs.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad stroncis, kaip ir stabilusis kalcis, lengvai patenka į kaulinius audinius ir juose kaupiasi, 90Sr aktyvumą maisto produktuose Europos Bendrijos (EB) šalyse radiologinės stebėsenos metu rekomenduojama tirti.
P. Drulia pažymi, kad šio radionuklido aktyvumas matuojamas ir mūsų šalyje. Radiologinių matavimų duomenys nustatyta tvarka kiekvienais metais perduodami Europos Komisijos Jungtinių tyrimų centrui (JTC). Duomenys naudojami gyventojų gaunamai apšvitos dozei nuo maiste esančių radionuklidų jonizuojančiajai spinduliuotei įvertinti.
Gyventojų apšvita – maža
Vidutinė metinė efektinė vidinės apšvitos dozė vidutiniam šalies gyventojui nuo maiste esančių radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės skaičiuojama naudojant maisto radiologinių tyrimų rezultatus, atsižvelgiant į vidutinį maisto produkto sunaudojimą vienam gyventojui per parą.
Apšvitos dozė nuo neapdorotame maiste esančių radionuklidų jonizuojančiosios spinduliuotės yra nedidelė, panaši į gautas ankstesniais metais ir sudaro vidutiniškai tik dešimtą dalį, lyginant nuo įvairių kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gaunamos apšvitos.
Gyventojų apšvita dėl technogeninės kilmės radionuklidų maiste jonizuojančiosios spinduliuotės yra maža ir nekelia rizikos vartotojų sveikatai.
Įvežamai produkcijai vykdoma radiologinė laboratorinė kontrolė
Lietuvos verslininkai palaiko prekybinius ryšius su Ukraina, Baltarusija, Rusijos Federacija ir kitomis šalimis, iš kurių įveža į šalį augalinius aliejus, riebalus, miško grybus ir uogas, sultis, konditerijos, kulinarijos ir kitus gaminius, importuoja daug pašarų ir pašarinių žaliavų.
Kasmet radiologiškai ištiriama iki tūkstančio šių produktų mėginių.
Daugumoje įvežamų prekių radioaktyviosios taršos požymių nenustatyta, tačiau kai kurių rūšių produktų siuntose buvo aptinkamas radioaktyvusis 137Cs, neviršijantis leidžiamų didžiausių koncentracijų.
2001-2003 m. buvo tiriama daug importuojamų pieno miltelių, kurie tranzitu per Lietuvą buvo gabenami į kitas šalis. 2001m. – 16 proc., 2002 m. – 30 proc, 2003 m. – 18,3 proc. tirtų importuotų pieno miltelių mėginių aptikti cezio likučiai. Rasta didžiausia koncentracija siekė 314 Bq/kg, o leidžiama norma pieno produktams – 370 Bq/kg.
2007 m. pirmą kartą 137Cs nustatytas cukrinių runkelių išspaudose, kurio koncentracija siekė 200 Bq/kg.
2008 m. dviejose miško uogų mėlynių siuntose 137Cs koncentracijos viršijo 2000 Bq/kg. Uogos buvo grąžintos tiekėjams.
2009-2013 m. radiacinė miško uogų tarša neviršijo leistinų lygių.
Pagal Europos Sąjungos ir Lietuvo teisės aktų reikalavimus uogose ir grybuose 137Cs turi būti ne daugiau kaip 600 bekerelių kilograme (Bq/kg). Vertinant importuojamų grybų radioaktyviosios taršos riziką nustatyta, kad 2002 -2013 m. tirtuose grybuose 137Cs savitasis aktyvumas neviršijo didžiausių leistinų lygių.
Radionuklidai laukinėje faunoje
Po įvykusios Černobylio AE avarijos mūsų šalies miškuose, ypač Kuršių Nerijoje, sumedžiotų laukinių žvėrių kai kuriose skerdenose buvo randamos aukštos 137Cs koncentracijos, viršijančios didžiausius leistinus lygius. Dėl šios priežasties radiologiškai buvo tikrinta kiekviena skerdena. Tik vykdant tokią kontrolę buvo galima eksportuoti žvėrieną į Europos Sąjungos (ES) ir kitas šalis.
Daugumai medžiojamų žvėrių svarbi mitybos raciono dalis yra miško grybai, uogos bei kiti miško paklotės augalai. Todėl dėsninga, kad šios medžiagos, patekusios per mitybos grandinę, aptinkamos sumedžiotų žvėrių mėsoje.
Pagal mūsų šalyje vykdomą gyvūninių žaliavų radiologinio monitoringo tyrimų programą 2013 m. Šilutės rajone Kintų miške sumedžioto šerno raumenyje rasta 328 Bq/kg, o Jurbarko rajone, Montvilų girininkijoje – 286 Bq/kg cezio koncentracija. Nors šio radionuklido aktyvumai neviršija leistinojo 600 Bq/kg lygio, tačiau, tai liudija apie ilgalaikį šių medžiagų išsilaikymą mus supančioje aplinkoje.
Produkcija iš Japonijos – tikrinama
2011 m. kovo 11d. įvykiai Japonijos Fukušimos AE privertė pasaulį dar sykį suklusti dėl branduolinės energetikos daromo pavojaus.
Į Lietuvos rinką japonų gamybos produktai dažniausiai įvežami iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, į kurias importuojant šie produktai patikrinami ES teisės aktų reglamentuota tvarka.
Po 2011 m. kovo įvykių Japonijoje Europos Komisija sugriežtino žuvų kontrolę dėl radioaktyvios taršos. Tikrinamos žuvys, sugautos netoli Japonijos krantų ir kituose žvejybos plotuose.
NMVRVI nuo 2011 m. kovo mėnesio atlieka radioaktyvios taršos laboratorinę kontrolę visoms siuntoms, įvežamas iš Japonijos: maisto papildams, jūros kopūstams, jūržolėms, žuvims. Importuotuose iš kitų šalių maisto produktuose padidintos radioaktyvios taršos, kuri galimai būtų siejama su įvykiais Japonijoje, nepastebėta.
2011 m. Lietuva gavo tik vieną skubų pranešimą apie iš Japonijos į Prancūziją įvežtą žaliąją arbatą, kurios radioaktyvioji tarša viršijo leistinus lygius.
2012-2014 m. tirtuose produktuose, kurie įvežami iš Japonijos į mūsų šalį, radiacinė tarša nenustatyta.
Rizikos vertinimas
Kiekviena Europos Bendrijos (EB) šalis atlieka radionuklidų tyrimus importuojamiems žemės ūkio produktams iš trečiųjų šalių, įvertina jų riziką bei pobūdį, atsižvelgiant iš kokių šalių ir kokių regionų produktai yra importuojami.
Vertindami rizikos požiūriu radiologinę įvairių tiriamų veterinarijos priežiūros objektų taršą, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai pažymi:
• Vietinės kilmės maisto produktų – jautienos, kiaulienos, paukštienos, pieno, tvenkinių žuvų, kiaušinių, laukinės faunos tarša 137Cs ir 90Sr radionuklidais 1988-2013 m. laikotarpiu neviršijo didžiausių leidžiamų koncentracijų (DLK);
• Vietinės kilmės maisto produktų taršos lygiai 137Cs ir 90Sr radionuklidais yra žemi, statistiškai – mažai kintantys;
• Gyventojų apšvita dėl dirbtinės kilmės radionuklidų maiste jonizuojančiosios spinduliuotės – nežymi, lyginant su iš įvairių kitų jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinių gaunama apšvita;
• Lietuvos grybų ir miško uogų tarša radioaktyviuoju 137Cs 2013 m. neviršijo DLK;
• Radioaktyviosios taršos požiūriu didžiausias dėmesys kreiptinas įvežamų iš Baltarusijos miško grybų, iš Ukrainos – miško uogų bei Japonijoje išaugintų prieskoninių daržovių, arbatų ir kitų jūros gėrybių radiologinių tyrimų atlikimui;
• Produktai, kuriuose aptinkamas radioaktyvusis 137Cs: miško grybai ir uogos, laukinė fauna, cukrinių runkelių išspaudos;
• Būtina ir toliau tęsti importuojamų prekių iš trečiųjų šalių, paveiktų Černobylio AE avarijos, radiologinę kontrolę.
