Finansinių sukčių aktyvumas antrąjį šių metų ketvirtį smarkiai išaugo – masinių atakų sulaukta prisidengiant bankų, siuntų gabenimo tarnybų, prekybos platformų vardais. Beveik dvigubai augus ne tik incidentų skaičiui bei nuostoliams, bet ir sugrąžinamų lėšų sumai, Lietuvos bankų asociacija ir jos vienijamos 20 finansų įmonių drauge su Lietuvos policija ir kitais partneriais pradeda informacinę kampaniją „Atpažink sukčių“, kurios tikslas – atkreipti žmonių dėmesį į apgavikų dažniausiai pasitelkiamas kaukes.
Šalies televizijų ir radijo stočių eteryje šiandien pasirodys kampanijos klipai, o visi norintieji išsamiau susipažinti su populiariausiais sukčiavimų scenarijais kviečiami apsilankyti interneto svetainėje www.atpazinksukciu.lt.
„Bendradarbiaudami su finansų sektoriaus prevencijos specialistais ir policijos ekspertais išskyrėme dažniausiai nusikaltėlių pasitelkiamas kaukes – kitaip tariant, scenarijus, kuriuos šie pasitelkia sukčiaudami, jiems būdingas frazes ir pažadus, – rašoma pranešime spaudai. Jų pagrindu sukurti radijo bei TV klipai atskleidžia, kad, susidūrus su sukčiais, toli gražu neiškart suprasi, su kuo turi reikalų. Tik išlaikydamas šaltą protą ir neskubėdamas reaguoti gali iš pavienių ženklų pažinti, kad bendrauji ne su tuo, kuo asmuo prisistato, o su kauke“, – sakė LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
„Finansiniai sukčiai taiko pačius įvairiausius psichologinio spaudimo metodus bei naujas technologijas. Tad sudaryti tipinės jų aukos portretą – vis sudėtingesnė užduotis, mat patys sukčiai turi įvairių kaukių. Nuo apgavikų gali nukentėti bet kuris asmuo – budrumas ir apdairumas šiandien ypač svarbus kiekvienam iš mūsų“, – akcentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas.
Kampanijos kūrybinį sprendimą pasiūlė reklamos agentūra „NEW! Agency“. „Nagrinėdami užduotį aiškia žinute pasiekti ir perspėti kuo daugiau žmonių, supratome, kad svetimo skausmo nebūna: kitų asmenų ašaros ir nesėkmės visada jaudina gerokai mažiau nei mūsų pačių patirtys, nes instinktyviai esame linkę nelaikyti savęs „tokiais kvaileliais“, pasimaunančiais ant sukčių kabliuko. Taip gimė idėja panaudoti kaukių metaforą, aiškiai ir tiksliai parodančią, kad sukčiai kasdien vis gudresni ir apsimeta net pačių patikimiausių profesijų atstovais. Siekėme, kad kampanija savo nuotaika bei koloritu kuo labiau išsiskirtų dabartiniame informaciniame sraute, paskatintų stabtelėti ir susimąstyti – būtent šis patarimas labiausiai įsiminė, konsultuojantis su prevencijos specialistais“, – teigė „NEW! Agency“ kūrybos vadovas Mindaugas Juozapavičius.
Daugėjo netikrų SMS ir laiškų
LBA reguliariai atnaujinama sukčiavimų statistika rodo, kad 2022-ųjų antrąjį ketvirtį incidentų skaičius, lyginant su pirmuoju, išaugo daugiau nei du kartus. Išviliota ir beveik dvigubai daugiau pinigų: gyventojai sukčiams pervedė apie 4 mln. eurų (palyginimui, I ketvirtį – per 2 mln.), užfiksuoti iš viso 2454 incidentai (I ketvirtį – 1056).
Beveik 780 tūkst. eurų buvo sustabdyta bankų pastangomis, kilus įtarimų dėl klientų patvirtintų operacijų. Per tris mėnesius žmonėms ir įmonėms taip pat grąžinta 776 tūkst. eurų, kurie buvo jau iškeliavę iš kliento banko – tai yra bendro teisėsaugos ir bankų darbo rezultatas.
Dažniausiai sukčiai skambina, rašo trumpąsias SMS žinutes ar elektroninius laiškus. Apsimeta teisėsauga, bankų tarnautojais, investicijų brokeriais, netgi bendrovių vadovais ar verslo partneriais. Imasi ir romantinių pinklių – pažinčių internetu. Aukų ieško ir skelbimų portaluose – siūlosi įsigyti prekę ir pateikia fiktyvias nuorodas į svetainę.
Ryškiausia pastarojo laikotarpio tendencija – per antrąjį ketvirtį beveik keturis kartus padaugėjo „fišingo“ atvejų, kai siunčiama suklastota SMS žinutė arba laiškas, primenantis banko ar kitų institucijų pranešimus, siekiant gauti interneto banko prisijungimo duomenis, patvirtinti sukčių atliekamus pavedimus ir pan. Tokių apgavysčių fiksuota daugiau kaip 1500, jos sudarė daugiau kaip 60 proc. visų incidentų. Šitaip iš žmonių išviliota per 1 mln. eurų.
Pernai Lietuvos gyventojų ir įmonių patirti nuostoliai dėl finansinio sukčiavimo sudarė 10,2 mln. eurų, užpernai – 4,8 mln. eurų.
Finansų sektoriaus specialistai primygtinai ragina niekam neatskleisti savo prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenų, neatidarinėti įtartinų nuorodų, kurias siunčia nepažįstami asmenys, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius, kuriais pranešama apie neva užblokuotas paskyras, sąskaitas ir pan.
Taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kad sukčiai naudoja nuorodas, kurios primena oficialias bankų ar kitokių paslaugų teikėjų svetaines, tad ekspertai kviečia naudotis tik oficialiais bankų interneto puslapiais, pirkti patikrintose elektroninės prekybos vietose.
Specialistai taip pat pataria neskubėti priimti sprendimų, aklai nesivadovauti nepažįstamųjų patarimais – turint daugiau laiko dažnai kyla daugiau klausimų, kurie galbūt padės išvengti finansinių sukčių pinklių.
