Žievėgraužis tipografas. Valstybinių miškų urėdijos nuotr.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai, vykdydami miško priežiūros ir apsaugos darbus, pradėjo pušynų ir eglynų žvalgymą – būtent šių medynų Lietuvoje yra daugiausia ir jie labiausiai puolami medžių kenkėjų. Miškų žvalgymas atliekamas tam, kad būtų laiku pastebėti medžių kenkėjai ir užkirstas kelias jų plitimui bei masiniam dauginimuisi. Vienas iš pavojingiausių miško medžių liemenų kenkėjų, prabundančių atšilus orams – žievėgraužis tipografas.
Valstybinių miškų urėdija balandžio pabaigoje – gegužės pradžioje vykdė medžių liemenų pavojingų kenkėjų žievėgraužių tipografų stebėjimą jų skraidymo pradžiai nustatyti, o šiuo metu vykdo sugautų žievėgraužių tipografų naikinimą feromoninėmis gaudyklėmis. Feromoninės gaudyklės žievėgraužio tipografo sugaudymui efektyviausios, kai šio kenkėjo populiacija negausi. Jei gaudyklėse gausu žievėgraužio tipografo vabalų, didelė tikimybė, jog kuriame nors girininkijos kampelyje atsiras ir užpultų eglių. Tokiu metu būtina sustiprinti eglynų žvalgymą, užtikrinti pagamintos spygliuočių žaliavinės apvaliosios medienos apsaugą. Iš viso miškuose iškabinta 1 350 feromoninių gaudyklių žievėgraužio tipografo populiacijai stebėti.
Medžių kenkėjo žvalgymą apsunkina tai, kad žievėgraužis tipografas medžius pradėjo pulti ir viršūnėse, todėl tapo sunkiau pastebimas.
„Atsižvelgiant į besikeičiantį klimatą ir su tuo susijusį medžių kenkėjų plitimą, kokio nebuvo anksčiau, turime sutelkti visas turimas priemones ir pajėgas, kad laiku užkirstume kelią medynų naikinimui. Deja, kovai su medžių kenkėjais turime tik vieną būdą – laiku pastebėti apniktus medžius ir laiku atlikti sanitarinius miško kirtimus, kad kenkėjai nepersikeltų ant sveikų medžių bei neformuotų naujų židinių“, – sakė Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
Gausesnį žievėgraužių kiekį lėmė pernai metais įvykęs masinis kenkėjų dauginimasis. Tiksliau žievėgraužio tipografo populiacija bus nustatyta antros apskaitos metu birželio viduryje, kuomet baigsis žiemojusių vabalų skraidymas. Medžių kenkėjo žvalgymą apsunkina tai, kad žievėgraužis tipografas medžius pradėjo pulti ir viršūnėse, todėl tapo sunkiau pastebimas. Todėl Valstybinių miškų urėdijos miškininkai miškus žvalgo ne tik vaikščiodami miškuose, bet ir pasitelkdami bepilotes skraidykles.
Valstybinė miškų tarnyba, kuri nuolat stebi ir prognozuoja abiotinių veiksnių, miško ligų ir kenkėjų pažeidimus miškuose, vykdydama kasmetinį žievėgraužio tipografo populiacijos gausumo sekimą taip pat informuoja, kad šiemet žievėgraužių tipografų skraidymo pradžia gausesnė nei pernai. Per pirmas 3 savaites Valstybinės miškų tarnybos gaudyklėmis buvo sugauta beveik 464 tūkstančių žievėgraužio tipografo suaugėlių – tai net 61 proc. daugiau nei 2021 metų pirmos apskaitos metu.
Lietuvoje fiksuojamos dvi žievėgraužio tipografo generacijos: peržiemoję vabzdžiai apninka spygliuočius medžius, padeda kiaušinėlius, iš jų išsivysto nauja karta, kuri subręsta ir užpuola kitus medžius, kur deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita antra karta, liekanti žiemoti.
Valstybinių miškų urėdijos miškininkai kasmet žvalgo spygliuočių medynus, kad laiku surastų ir pašalintų iš miško žalias vėjo nulaužtas ir išverstas egles bei šių liemenų kenkėjų šviežiai apniktas dar žalias egles. Ypatingas dėmesys yra skiriamas medynams, esantiems šalia ankstesniais metais buvusių židinių. Pasak miškininkų, žvalgymo metu aptikus mažai ar vidutiniškai pažeistus medžius, vykdomi intensyvūs stebėjimai, apskaitos, vertinimai. Tais atvejais, kai medžiai labai pažeisti, jau džiūsta, pažeista daugiau kaip 50 procentų spyglių ar daugiau kaip 70 procentų lapų, arba po kurio žieve vystosi pavojingi medžių liemenų kenkėjai, turi būti vykdomi miško sanitariniai kirtimai.
Kadangi kenkėjų apniktų medžių išgelbėti neįmanoma, miškininkams lieka vienintelis būdas stabdyti šio pavojingo Lietuvos spygliuočiams kenkėjo plitimą – nukirsti ir iš miško išvežti jau apniktus medžius. Laiku neatlikus kirtimų ir nepašalinus kenkėjų apniktų medžių, kitais metais bus kelis kartus daugiau kenkėjų sunaikintų medžių.
Žievėgraužis tipografas – itin pavojingas medžių liemenų kenkėjas, kuris, esant palankioms klimato sąlygoms, ima sparčiai daugintis. Sparčiausiai ir gausiausiai žievėgraužis tipografas vystosi karštomis ir sausomis vasaromis.
Masinio dauginimosi židiniai susidaro atsiradus dideliam kiekiui apsilpusių medžių. Dažniausiai puola pusamžius ir vyresnius eglynus, pirmiausia – nusilpusius medžius, vėjavartas ir vėjalaužas. Įprastai spygliuočiai nuo kenkėjo ginasi žaizdas ir pakenkimus užpildami sakais, o jų kiekis labai priklauso nuo vandens lygio. Per sausras ar nukritus gruntinių vandenų lygiui, spygliuočiai nepasigamina pakankamai sakų ir tampa pažeidžiamesni.
Žievėgraužio tipografo lervos maitinasi pažeistų medžių karnienos audiniu ir po gyvų medžių žieve formuoja tunelius.
Lietuvoje fiksuojamos dvi žievėgraužio tipografo generacijos: peržiemoję vabzdžiai apninka spygliuočius medžius, padeda kiaušinėlius, iš jų išsivysto nauja karta, kuri subręsta ir užpuola kitus medžius, kur deda kiaušinėlius, iš kurių išsirita antra karta, liekanti žiemoti.
vmu.lt inf.
