Scenoje – jaunieji Lentvario pradinės mokyklos žurnalistai
ESAME KARTU
Tokiais žodžiais prasidėjo Lentvario pradinėje mokykloje vykęs renginys Ukrainos drąsai, ištvermei, gyvybingumui palaikyti.
Į aktų salę, papuoštą Ukrainos valstybine vėliava, rinkosi mokyklos pradinukai, o juos sveikino specialiai parinktos muzikos garsai, primeną karo siaubą. Teatro studijos „Fėja“ (vad. Angelė Šakalienė) vaikai deklamavo eiles apie karą. Mokinių lūpos kartojo Volfgango Borcherto ,,Chrestomatines istorijas“, zongus iš vokiečių rašytojo, teatro kritiko, režisieriaus Bertoldo Brechto dramos ,,Motušė Kuraž ir jos vaikai“.
Jaunieji Lentvario žurnalistai pasirengę skaityti savo kūrybą apie karą Ukrainoje
Antrojoje renginio dalyje pasirodė mokyklos Jaunųjų žurnalistų būrelis (vad. Alfonsas Kairys). Akrostichu užšifruotame žodyje KARAS, teigta, kad raidė K- kraujas, raidė A – atakos, raidė R – raketos, raidė A – aviacija, raidė S – sprogmenys. Būtent šis žodis pasitiko ukrainiečius vasario 24-ąją dieną.
Šis žodis ir jį lydintys veiksmai: kaukiančios sirenos, patrankų gausmas, kulkos, bombos, griūvantys namai, deganti žemė, žmonių, niekuo nekaltų žmonių klyksmas ir mirtys, šimtai nužudytų, skeveldromis sudraskytų vaikų, vaikų, likusių be tėvų, tęsiasi jau daugiau nei du mėnesius.
Renginyje lankėsi mokyklos direktorė Ona Ramanauskienė (dešinėje) ir pavaduotoja ugdymui Edita Stražnickienė
Teatro studijos „Fėja“ vaikai pasirengę kalbėti
Jaunieji žurnalistai skaitė savo savo rašinius apie tai, kaip atrodo Rusijos karas prieš Ukrainą jų akimis. Vieną kitą verta pacituoti. Antai trečiokė Viktorija Alkauskaitė 3b kl.: ,,Karas yra labai baisu. Jame miršta žmonės… Nuo Rusijos bombų, tankų, raketų… Griaunami namai, butai… Mamos ir vaikai bando slėptis požemiuose.
Ukrainiečiai kovoja, kad jų šeimos būtų laisvos, kaip paukščiai danguje.
Padėkime Ukrainai, nes ji – mūsų šeimos narė“.
Danielius Aleksas Vencius, 3c kl.: ,,Manau, kad karas Ukrainoje yra siaubas.
Juk dabar XXI amžius: mes turėtume galvoti apie ateitį, o ne apie karus. Tas putinas (parašiau mažąja raide iš nepagarbos šiam žmogui, jeigu jį dar galima vadinti žmogumi) išprotėjo: pulti nekaltus žmones, skandinti juos kraujyje – nenormalu.
Tagi, mes turime padėti Ukrainai, kas kuo galėdami“.
Danielius Pilžis, 3c kl. : ,,Aš noriu, kad karas kuo greičiau pasibaigtų (manau, kad ir visi mes to norime!)“.
Gintarė, Akvilė, 3b kl : ,,Kare su Ukraina putinas susivienijo su lukašenka, ir dėl to žūva niekuo nekalti žmonės.
Lietuva ir kitos Europos, ir ne tik Europos, šalys siunčia viską, ką gali: tankus, lėktuvus, kitokio tipo ginklus bei teikia humanitarinę pagalbą.
Mes palaikome ukrainiečius, suteikdami čia pabėgusiems būstus, maitiname ir, jei reikia, rengiame juos.
Norėčiau, kad karas kuo greičiau baigtųsi, kad būtų griežčiausiai nubaustas putinas ir jo pakalikai.
Tikiu, kad Ukraina laimės.”
Paskutinis renginio akordas
Renginys, po prasmingos mokyklos direktorės Onos Ramanauskienės kalbos, priminusios Zelenskio patarėjo Arestovičiaus žodžius ,,Paklauskite bet kurio ukrainiečio – jie pasakys, kad lietuviai yra mums broliška tauta” baigtas šūkiais: SLAVA UKRAINI! HEROJAM SLAVA!
Renginio vedėja – teatro studijos „Fėja“ vadovė Angelė Šakalienė
Renginį organizavo mokyklos teatro studija „Fėja“, Jaunųjų žurnalistų būrelis, padedami mokyklos direktorės Onos Ramanauskienės. Dėkotina ir LR Seimui, parūpinusiam ženkliukus su Ukrainos herbu (jie buvo įteikti renginio dalyviams), taip pat Ukrainos vėliavą parūpinusiam edukologijos magistrui Romui Adomui Vorevičiui.
Alfonsas Kairys
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys
Autoriaus nuotr.
