J. Macutkevič su globotiniais

Dažnai yra sakoma, kad daryti gera – gera. Ir tai tiesa. Tik ar daug mūsų tarpe yra ne tik taip manančių, bet ir tą darančių, savanoriaujančių?

Baigiame įgyvendinti iš Europos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą ,,Esame veiklūs ir reikalingi‘‘ Nr. 08.3.2-ESFA-K-415-01-0013, kuris buvo skirtas asmenims, vyresniems nei 55 metų amžiaus. Sulaukę šio amžiaus asmenys lyg ir atsiduria pažeidžiamiausiųjų grupėje: pensijos negauna, o darbdaviai nori jaunesnių. Bet jie yra brandūs, didžioji dauguma jų suprantantys, kad pagalba kitam yra vertybė ir tuo vadovaujasi artimųjų tarpe. Problema ta, kad daugumai sunku peržengti savo įprastų asmenų ratą, kitaip tariant, ,,išeiti‘‘ iš komforto zonos. O gyvenime to tikrai prireikia. Žinome, kad jauni žmonės lengviau bendrauja su nepažįstamais, keičia darbovietes, naudojasi informacinėmis technologijomis, yra įvaldę kelias kalbas.

Savanorė A. Udrienė

Įgyvendinant projektą, tikslinės grupės nariams rengėme mokymus, kurių dėka buvo galima patobulinti anglų kalbos žinias, mokytis bendravimo ir bendradarbiavimo subtilybių, motyvacijos stiprinimo ir kitų svarbių kultūrinės raiškos dalykų.

Savanorystė –projekto pagrindas. Kaip mums sekėsi?

Projekte dirbo 46 savanoriai: po 7 Vilniaus mieste ir rajone, Šalčininkų rajone, 10 Elektrėnų savivaldybėje ir 15 Trakų rajone. Šie asmenys savanoriavo net kelis metus ir ne mažiau kaip po 8 val. į mėnesį. Savanoriai praturtino ne tik organizacijas, kurioje savanoriavo, bet ir patys save, nes tai padėjo susipažinti su naujais žmonėmis, sustiprino bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, suteikė bendruomeniškumo jausmą. Savanoriaudamas asmuo visada gali gauti kur kas daugiau nei pats kada nors galėjo įsivaizduoti.  Mokymai ir praktinė patirtis, įgyta savanoriaujant, gali padėti išmokti naujų įgūdžių, taip pat pasinaudoti jau turimais. Savanoriškos veiklos metu galite susitikti su naujais žmonėmis, kurie gali tapti mentoriais arba net darbdaviais. Jei pasirinksite karjerą toje srityje, kurioje dirbote savanoriškai, užmegzti ryšiai gali padėti išplėsti darbo perspektyvas.

Štai kad ir savanorė Aldona Udrienė, ilgai savanoriavusi VšĮ ,,Atsigręžk į vaikus‘‘.  Šiandien ji – jau šio kolektyvo dalis, nes yra įdarbinta vienoje šeimynų. Puikiai jaučiasi ji pati ir kolektyvas, o direktorė Sigita Ignatovičienė džiaugiasi aktyvia, visad besišypsančia kolege.

V. Stachovskienė su senjorėmis R. Jasukaitienė, J. Bartoševič, S. Dubinskaja

Trakietė Valentina Stachovskienė sako, kad, padėję kitiems, galime jaustis kur kas laimingesniais. Ji mielai bendrauja su pagyvenusiais žmonėmis, pagelbėja jiems buityje. Grigiškių dienos centro ,,Grijos vaikai‘‘ direktorė Jelena Iluk teigia, ,,kad savanorystė įneša į gyvenimą daugiau pasitenkinimo jausmo, sustiprina savivertę ir pasitikėjimą savimi. Kai darote ką nors, kas, jūsų manymu, yra verta ir vertinga bendruomenei, tai suteikia laimės jausmą. Pajutus pasisekimo jausmą, jaučiamės labiau patenkinti savimi, savo gyvenimu‘‘.

J. Iluk (kairėje)  pasitinkant Naujuosius

Jelena ne tik dienos centro vadovė, bet ir savanorė. Ji – aktyvi Grigiškių bendruomenės narė, kartu su kolege Daiva Postnoviene buriančios aktyvius žmones geriems darbams, puošiančios gyvenvietę bei kuriančios tradicijas. Vilniaus rajono šeimos ir vaiko krizių centre mielai savanoriauja Juzefa Macutkevič, o Elektrėnų savivaldybės Vievio dienos centre – Marina Tamaševičienė.

Savanorė M. Tamaševičienė

Kiekviename iš mūsų yra užprogramuotas poreikis padėti kitiems, prisidėti prie visuomenės gerbūvio. Kuo daugiau mes duodame, tuo laimingesni galime jaustis. Savanorystė – ne tik akivaizdi nauda padedant kitiems, bet yra viena iš terapijos būdų, kurį galime suteikti sau.

Nijolė LISEVIČIENĖ

Trakų švietimo centro direktorė     

Užs Nr. 56