Eugenija Novicki  Bittner

Lietuvoje – kritinė situacija: darbdaviai neranda kvalifikuotų darbuotojų, o pastarieji verčiau renkasi gauti pašalpą nei dirbti už minimalią algą. Kaip ištrūkti iš šios aklavietės?

Ar nenorą dirbti lemia tik atlyginimo dydis? O gal žinių ir kvalifikacijos stoka? Kaip galima įgyti kvalifikaciją dirbant ir kartu mokantis? Pameistrystė – kaip ji vyksta Lietuvoje?  Kaip sumotyvuoti darbdavius, kad padėtų rengti kvalifikuotus darbuotojus?

Tokie ir panašūs klausimai bus sprendžiami Vokietijos ambasados  ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų iniciatyva organizuojamame dviejų dienų renginyje „Ištrūkime iš aklavietės“. Jame sprendimų ir išeities iš krizinės situacijos ieškos verslininkai, Švietimo ir mokslo ministerijos bei profesinių mokymo įstaigų atstovai, savo patirtimi dalinsis Vokietijos ekspertai.

Atotrūkis tarp darbdavių poreikio ir darbo rinkos – didžiulis

„Atotrūkis tarp darbdavių poreikių ir darbo rinkos pasiūlos Lietuvoje – labai didžiulis. Tarptautinės kompanijos, investuojančios į Lietuvą ir kuriančios čia šimtus darbo vietų, skundžiasi, kad neranda darbuotojų. Vokietijoje bei kitose Europos šalyse sėkmingai naudojama nedarbo mažinimo priemonė – pameistrystė. Lietuvoje ji kol kas neprigijusi. Bandysime pasiekti proveržį ir pajudėti iš sąstingio“, – teigia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų atstovė dualiniam profesiniam mokymui Eugenija Novicki – Bittner.

Pameistrystės programa turėtų padėti greičiau ir efektyviau įgyti profesinį išsilavinimą specialistams, kurių itin trūksta darbo rinkoje, o tai mažintų nedarbo lygį ir patenkintų  darbdavių poreikius. Tačiau ar taip yra?

„Lietuvoje pameistrystė įteisinta, tačiau dar nėra įsitvirtinusi kaip populiari profesinio mokymo organizavimo forma. Pirmiausiai, pameistrystės mokymo formoje dalyvauja trys dalyviai: profesinio mokymo įstaiga, darbdavys ir mokinys/pameistrys. Tam, kad ji veiktų, reikia ne tik paskatų iš valstybės, tačiau ir bendros pameistrystės kultūros, aiškiai suvokiant, kokią naudą visoms trims pusėms teikia ši mokymo forma“, – pripažįsta Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė, kuruojanti profesinio mokymo sritį.

Vokietijos ekspertai dalinsis gerąja patirtimi

„Pameistrystė – tai ne tik išsilavinimas, bet ir darbo patirtis: studentai vienu metu ir mokosi, ir dirba, gauna atlyginimą. Ši programa itin naudinga ir darbdaviams, nes padeda „užsiauginti“ kvalifikuotus darbuotojus, kurie jau darbuojasi įmonėje. Kadangi Vokietija turi daug patirties pameistrystės, dualinio mokymo tema, vėl kviečiame dalintis gerąja praktika ir patarimais su Lietuvos institucijomis, švietimo įstaigomis ir įmonėmis , – pasakoja E.  Novicki – Bittner.

Ji pastebi, kad darbdaviai taip pat turi prisidėti ugdant darbuotojus, investuoti į jų kvalifikaciją, suprasti, kad tai netrumpas procesas, tačiau pirmiausia naudingas pačiai įmonei.

„Verslo atstovai skundžiasi, kad jie nesulaukia paramos iš valstybės, o mokymų programos neatitinka verslo poreikių, profesinės mokyklos turėtų lanksčiau bendradarbiauti rengdamos labiau darbo rinkos poreikius atitinkančių profesijų atstovus. Akivaizdu, kad Lietuvoje pameistrystė dar nėra populiari, per didelis atotrūkis nuo strateginiuose planuose užsibrėžtų tikslų ir realios situacijos“, – teigia Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų atstovė dualiniam profesiniam mokymui E. Novicki – Bittner.

Viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė sutinka, kad svarbiausi veiksniai, siekiant efektyvaus darbdavių poreikio atliepimo, yra profesinio mokymo lankstumas, prieinamumas ir jo turinio atitikimas darbo rinkos tendencijoms.

„Per pastaruosius keletą metų profesiniame mokyme matome daug teigiamų pokyčių – kartu su darbdaviais atnaujinti visų sektorių profesiniai standartai, kurių pagrindu parengtos ir nuolat rengiamos mokymo programos. Taip pat kasmet didėja tęstinio profesinio mokymo populiarumas, stojančių skaičius auga. Darbdaviai gali pasinaudoti visomis valstybės teikiamomis galimybėmis siųsti savo darbuotojus perkvalifikavimui ar kvalifikacijos kėlimui“, – sako viceministrė.

Prieš keletą metų Lietuvoje itin trūko inžinerijos krypties specialistų.

„Šiandien jau galime pasidžiaugti – šioje kryptyje jau antrus metus priimame daugiausiai mokinių. Tačiau matome, jog darbo rinkos poreikiai dar didesni. Kaip ir pavyzdžiui, informacijos ir ryšio technologijų srityje. Čia labai svarbus darbdavių indėlis populiarinant profesijas, didinant jų patrauklumą, akcentuojant naujas technologijas ir gamybos būdus, karjeros perspektyvas tuose sektoriuose, kuriuose darbuotojų trūksta labiausiai“, – teigia dr. A. Kudarauskienė.

Profesinio mokymo patrauklumas Lietuvoje tebėra iššūkis

Dar vienas svarbus veiksnys, anot viceministrės, profesinio mokymo patrauklumas Lietuvoje tebėra iššūkis: „Todėl jau turėdami sureguliuotą teisinę bazę, dabar turime dėti pastangas populiarinti tiek profesinį mokymą, tiek pameistrystę, kaip jo formą“.

Profesinis mokymas ir pameistrystė turėtų būti labiau strateginė Lietuvos švietimo sritis, kad pavyktų pagerinti jos įvaizdį visuomenėje ir efektyviau spręsti darbuotojų trūkumo problemas.

2019 m. Lietuvoje buvo apie 3 proc. besimokančiųjų pameistrystės forma, o 2020 metais buvo užsibrėžtas tikslas pasiekti net 20 proc.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, 2019–2020 metais iš Lietuvoje veikusių 61 valstybinių profesinių mokymo įstaigų 34 buvo vykdomos profesinio mokymo programos pameistrystės organizavimo forma, o 2019 m. pameistrystės organizavimo forma besimokančių asmenų procentas siekė 3,1 proc. Tam buvo pasitelkiamos ES investicijos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos administruojamų finansavimo priemonių. Taip pat keliamos kasmetinės užduotys profesinių mokyklų vadovams, susiję su pameistrystės mokymo formos įgyvendinimu, bendradarbiavimu su darbdaviais.

Kokią naudą pameistrystė suteikia darbdaviams?

Viceministrė dr. Agnė Kudarauskienė išvardino pagrindines naudas darbdaviui (įmonės administracijai, profesijos meistrams):

– verslo poreikius atliepiantis darbuotojų ruošimas;

– finansinės paskatos iš valstybės – 70 proc. mažesni darbuotojo ir iki 20 proc. mažesni pameistrį mokančio meistro darbo užmokesčio kaštai;

– verslas turi galimybę tiesiogiai įsitraukti į profesinio mokymo programų formavimą, kūrimą atsižvelgiant į jo poreikius bei įgyvendinimą;

– efektyvus būdas surasti ir atsirinkti reikiamus darbuotojus;

– sutaupomi įvadinių mokymų kaštai, aukštesnis, nuolatiniais darbuotojais tapusių, buvusių pameistrių darbo našumas;

– didesnis darbuotojų lojalumas: pameistriai išmoksta ne tik procesų, bet ir įmonės vertybių;

– finansinės paskatos arba taikytinos mokesčių lengvatos leidžia įmonėms kokybiškiau vykdyti mokymo programas investuojant į meistrų ruošimą, įrangos atnaujinimą ir pan.

– verslui pagrįstai uždedamas socialiai atsakingo verslo ženklas;

– verslas geriau mato ir supranta kaip yra ruošiami specialistai, švietimo sistemos specifiką ir kaip verslas gali prisidėti prie švietimo programų bei politikos tobulinimo.