POLA direktorė Neringa Čiakienė
Vasario 4 d. minint kovos su vėžiu dieną, Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) pažymi, kad COVID-19 pandemija turėjo neigiamos įtakos didžiajai daliai onkologinių pacientų ir sutrikdė visą sveikatos paslaugų procesą – nuo tyrimų iki diagnozavimo ir gydymo. Karantinas taip pat išryškino įsisenėjusias sveikatos apsaugos problemas, kurios laukia sprendimo jau ne vienerius metus.
„Išnagrinėję mūsų bendruomenės narių, onkologinių pacientų, problemas, su kuriomis jiems tenka nuolatos susidurti, išskyrėme penkias pagrindines sveikatos apsaugos sritis, kuriose pokyčiai palengvintų ne tik onkologinių, bet ir kitų pacientų situaciją. Tai: ilgos laukimo eilės ir stringanti išankstinė pacientų registracija, vangiai vykstančios vėžio prevencinės programos, būtinybė stiprinti šeimos gydytojų ir onkologų bendradarbiavimą ir plėsti sveikatos paslaugų prieinamumą regionuose. Taip pat skatiname jau dabar pradėti rengtis sugrįžtantiems pacientų srautams medicinos įstaigose“, – vardina POLA direktorė Neringa Čiakienė.
Ilgos laukimo eilės ir stringanti išankstinė pacientų registracija
Pasak N. Čiakienės situacija pasikeistų į gerą, jei prie išankstinės pacientų registracijos sistemos prisijungtų visos valstybinės sveikatos priežiūros įstaigos, o pacientai turėtų galimybę per šią sistemą iš anksto registruotis pas visus dirbančius specialistus, būtų pateikta daugiau informacijos apie galimus registracijos laikus, jų atnaujinimą.
„Eilės tyrimams vis dar išlieka opia problema, o siunčiantis specialistas ne visada rekomenduoja tris gydymo įstaigas, kuriose pacientas greičiau galėtų gauti jam reikalingas paslaugas, kaip tai numatyta galiojančiuose teisės aktuose. Svarbu, kad apie šią savo teisę žinotų pacientai, o medikai laikytųsi numatytų tvarkų“, – teigia POLA atstovė.
Prevencinės vėžio programos
Prevencinės programos pirmojo karantino metu buvo sustabdytos, o dabar nors ir vykdomos, vyksta vangiai, sulaukia daug mažiau rizikos grupėms priklausančių asmenų nei turėtų. Dėl to ateityje neabejotinai padidės vėžinių susirgimų ir vėlyvų vėžio stadijų skaičius. „Svarbu užtikrinti, kad visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos laiku informuotų pacientus apie jiems priklausančius prevencinius tyrimus, o pacientai juos galėtų atlikti savo pasirinktoje gydymo įstaigoje. Didelis vaidmuo tenka ir visuomenės edukacijai, todėl siūlome inicijuoti viešinimo kampanijas apie ankstyvosios diagnostikos svarbą“, – pabrėžia N. Čiakienė.
Glaudesnis šeimos gydytojų ir onkologų bendradarbiavimas
Šeimos gydytojams didžiąją dalį konsultacijų teikiant nuotoliniu būdu, ypač sunku tinkamai identifikuoti onkologinėms ligoms būdingus požymius. Tam būtina stiprinti šeimos gydytojų kompetencijas, skatinti onkologus edukuoti ir konsultuoti šeimos gydytojus dėl savalaikės onkologinės ligos diagnozavimo. Pasak POLA direktorės, reikėtų keisti ir ydingą pacientų „siuntinėjimo“ praktiką: prielaida dėl galimos onkologinės ligos turėtų būti tikrinama kaip pirmoji, o ne paskutinioji hipotezė.
Dėmesys regionuose gyvenančių pacientų poreikiams
Regionuose gyvenantiems pacientams tenka susidurti su dar daugiau problemų nei didžiuosiuose miestuose gyvenantiems pacientams, ypač, kai ribojamas judėjimas tarp savivaldybių. „Sprendžiant šią problemą, siūlome, kad gydymo įstaigos taikytų praktiką, kai vieno vizito metu pacientas gauna kelias jam reikalingas paslaugas: konsultacijas, tyrimus, procedūras. Be to, sunkiai sergantiems pacientams galėtų būti kompensuojamos trumpalaikio apgyvendinimo paslaugų išlaidos viešbučiuose, taip prisidedant ir prie šio sektoriaus skatinimo pandemijos metu“, – teigia N. Čiakienė.
Pasirengimas darbui atlikus visuotinę medikų vakcinaciją
Pasigendama ir išankstinio pasirengimo, kaip sveikatos priežiūros paslaugų apimtys bus didinamos vis didesnei daliai visuomenės gaunant skiepus – tikėtina, kad po karantino į sveikatos priežiūros įstaigas kreipsis ypač dideli pacientų srautai, todėl tam būtina pasirengti jau dabar, įtraukiant į diskusijas ir pacientų organizacijų atstovus.
Klabėdamas apie pastarųjų dienų aktualijas, POLA prezidentas Paulius Rakštys pažymi, kad daugiausia dėmesio ir diskusijų onkologinių pacientų bendruomenėje šiuo metu sulaukia COVID-19 vakcinacija. „Džiaugiamės, kad buvo atsižvelgta į mūsų rekomendacijas ir vėžiu sergantys asmenys pateko tarp prioritetinių gyventojų grupių. Visgi dar kyla nemažai klausimų dėl vakcinacijos tvarkos: laukiame onkologų rengiamų vakcinacijos gairių, informacijos, kur bus skiepijami onkologiniai pacientai, kaip jie bus informuojami apie paskirtą skiepų laiką, ar jiems bus suteikta onkologo konsultacija“, – apie naujus iššūkius kalba POLA prezidentas P. Rakštys.
Apie POLA:
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacija (POLA) – tai viena didžiausių skėtinių nevyriausybinių organizacijų Lietuvoje, vienijanti 30 pacientų organizacijų ir beveik 19 tūkst. onkologinių pacientų. Savo veikloje POLA atstovauja ir gina onkologinių pacientų interesus valdžios institucijose įvairiose viešosios politikos formavimo srityse, taip pat siūlo įvairias paslaugas, tokias kaip psichologinė ar teisinė pagalba, galimų gydymo alternatyvų įvertinimas bei daugiau kaip 100 POLA partnerių nuolaidų ir nemokamų paslaugų.
