Tai bus pesimistinis rašinys. Kovo 6 d. skaudama širdimi į Trakų r. savivaldybę, į prekybos centro „Rimi“ projekto pristatymą, vėlavau pusvalandį, nes važiavau po darbo iš Vilniaus. Kai pasiprašiau žodžio, pirmoji tema ir buvo, deja, Trakai iš miesto bendruomenės virto mikrorajonu, tokiu, kaip Karoliniškės ar Lazdynai. Nebeliko (o gal ir nelabai buvo?), kad ir nedidelio gyventojų branduolio, kuriam rūpėtų šis tas daugiau nei matosi pro buto langą. Ir kuris būtų rimtas savivaldybės partneris. Grįžtam iš Vilniaus ir randam darbus padarytus – projektus patvirtintus, medžius nukirstus. Likom tokiais kaip ir nemokytais baudžiauninkais, tikinčiais, kad kažkas didesnis ir protingesnis nuspręs teisingai – ar Trakų istorinis nacionalinis parkas, ar miesto valdžia.
Trakų autobusų stoties vaizdas, 2017 m. kovo mėn.
Trakai išskirtiniai ne tik todėl, kad tai senoji sostinė su pilimis ir gražiais ežerais, bet ir todėl, kad istorijos žirklėmis karpytas kraštas neturi tvirtos senųjų gyventojų bendruomenės. Trūksta pasididžiavimo savo miesto išskirtinumu. Tai – ne tik daugiabučiai, kuriuose mes gyvenam. Nėra kam paimti už rankos tų, kurie dirba tik trumpalaikei perspektyvai ir paklaust, ar tai vienintelis būdas.
Savivaldybės pavadinimas, kiek pamenu, reiškia, kad mes savo miestą valdom per savivaldybę. Deja, savivaldybė valdosi pati be mūsų. Atsakomybė dėl to, kad nustojome domėtis savo miestu, jo dabartimi ir ateitimi, tenka ir mums. Ar ne per vėlu dabar reikšti nuostabą ir pasipiktinimą tuo, ką savivaldybė ketina įsileisti į Trakus, kai matai, koks suderintas ir teisiniais šarvais aprūpintas buldozeris įvažiuoja. Iki šiol tokias istorijas matėm iš tolo – Kauno Nemuno krantinės užstatymą, nuolatinį spaudimą Neringos valdžiai dėl SPA ir kitų statybų.
Klausimas kyla ne vienas.
Ar darnios teisininkų ir „rekonstrukcijos“ propaguotojų gretos nesukelia minčių, kad projektui įvykdyti suburta stipri kariuomenė? Jei viskas vyksta pagal įstatymus, tai kam tiek jėgų eikvojama būgnams ir ginkluotei? Ar visi girdėjo, kad tą vakarą jau buvo ištartas žodis NETESYBOS?
Kodėl nebuvo konkurso?
Ar tikrai tiekėjai važiuos į parduotuvę mažais sunkvežimiais ir tik dukart per dieną? Kokiam dokumente tai parašyta? Ar projekto stūmėjai laiko trakiečius protiškai neįgalius, kad švelniai šypsosi ir aiškina, kad aplinkai poveikio nebus, nes parduotuvėje nebus 50 nuomininkų.
Kodėl įsileidžiamas objektas, kuris tikrai labai padidins automobilių judėjimą Trakuose, triukšmą ir taršą?
Kam tada apvažiavimas, kuris bus tiesiamas? Kodėl nesekama gerais pavyzdžiais – teismo pastatais, turgaviete? Argi neaišku, kad tai teigiami pavyzdžiai.
Kodėl mes kažkaip iškentėjom savo varganą turgavietę, gerą paskutinį dešimtmetį buvusią viešu tualetu ir purvynu, ir nenumirėm iš gėdos? Jau tolimiausi Lietuvos užkampio kaimai turgavietes buvo susitvarkę, mes labai vėlavome, bet turime jaukų kampą, o ne logistikos sandėlius su rampomis.
O apšepusi stotis staiga tapo nepakeliama gėda, kuriai nuplauti reikia nei daug, nei mažai – didelė didelė parduotuvė? Kodėl negalima palaukti, paskelbti moratoriumą nebūtinoms išlaidoms – gal kokioms šventėms, iliuminacijoms – ir susitaupyti tikram stoties remontui – dviem Kalėdų senelio namukams ir autobusų aikštės asfaltui?
Trakai nėra nei Vilnius, nei Kaunas, nei Šiauliai, kur kertasi daug autobusų maršrutų. Autobusų stotis nėra kosminio svarbumo pastatas. Nereikia čia didelių laukimo salių.
Ar mums jau neberūpi išsaugoti ne tik Trakų pilį, bet ir šimtmečius iki mūsų išbuvusį kraštovaizdį?
Ar nematome, ką aplink fotografuoja ir dėl ko aikčioja japonai ir prancūzai, lankantys Trakus?
Ar per maža vertybė yra Trakų paežerės, kur galima vaikščioti ir džiaugtis perinčiais vandens paukščiais?
(Mes irgi turime savo gulbes – aptarime gulbės buvo minimos, tik kitos, Žuvinto)
Taip, statyti – reiškia vystyti ekonomiką, bet kur tada tie ežerai ir takai?
Ko sulauksime toliau – juk bus ir internato, ir buvusio partijos komiteto, ir kino teatro rekonstrukcijos. Kokie dangoraižiai užaugs vietoj jų?
Labai juokinga, kad aptarimo įraše mano kalbelės liko tik pabaiga, didžioji dalis buvo be garso. Užtrukau atkurdama, ką kalbėjau, ir rašau ne visai tai, bet beveik viską jau išsakė dr. Edis Kriaučiūnas („Sovietinis šiuolaikiškumas XXI amžiaus Trakuose“, Trakų žemė, 2017 m. kovo 17 d., Nr. 11 (957)). Puikus straipsnis.
Klausydama projekto autorių, o ypač teisininko, jaučiausi tokia bejėgė. Ar pinigų galia yra beribė?
Ar iškils Trakų vartai – labai brangia nendrių imitacija dekoruota parduotuvė ? Turbūt iškils, pažiūrėjus, kaip kyla organizuota banga projekto oponentams suniekinti ir sumenkinti.
Ir stovės kaip simbolinis paminklas stropiai naikinamoms miesto pakrančių nendrėms.
Rūta LUKOŠEVIČIŪTĖ,
Trakų miesto gyventoja
