2016 m. gruodžio 7 d. Seimo Konstitucijos salėje vyko apskritojo stalo diskusija „Juliaus Juzeliūno indėlis atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę“, kurioje dalyvavo ir grupė trakiečių, pažinojusių šią iškilią asmenybę, aktyviai su ja bendravusių.
Diskusija tarsi apibendrino visus metus vykusius renginius, skirtus kompozitoriaus, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Seimo tarybos nario Juliaus Juzeliūno 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Diskusijos dalyviai aptarė prof. Juliaus Juzeliūno kūrybinį palikimą ir jo vietą šiandieninėje Lietuvos kultūroje, indėlį į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą, vadovavimą Sąjūdžio komisijai stalinizmo nusikaltimams tirti. Prisiminimais apie profesorių dalijosi jo bendražygiai, mokiniai.
Trakams atstovavo Lietuvos Nepriklausomybės Akto atkūrimo signataras Romualdas Rudzys, aktyvi Sąjūdžio narė ir organizatorė Danguolė Narkevičienė, Onuškio Donato Malinausko gimnazijos direktorė Rima Blikertienė, istorijos mokytojas Kęstutis Andrulionis, žurnalistė Sigita Nemeikaitė. Šiame forume taip pat dalyvavo kraštietė, Trakų Garbės pilietė ambasadorė dr. Halina Kobeckaitė, Seimo narys Jonas Liesys.
Diskusijoje buvo proga pasidalyti mintimis apie tą laikotarpį (1989 m.), kai J. Juzeliūnas buvo SSRS Aukščiausiosios Tarybos liaudies deputatas. Sąjūdžiui atstovavęs kompozitorius deputatu buvo išrinktas Trakų-Kaišiadorių rinkimų apygardoje ir, grįžęs iš Maskvos, nuolat susitikdavo su savo rinkėjais.
J. Juzeliūnas dažnai užsukdavo į tuometę Trakų rajono „Galvės“ laikraščio redakcija1, dalydavosi savo mintimis. Įdomu tai, kad kompozitorius neskaičiuodavo valandų, nepaisydavo, koks paros metas, kad telefonu tiesiai iš Maskvos duotų interviu, praneštų svarbiausias naujienas. Tuometė redakcija, kuriai vadovavo Juozas Vercinkevičius, dirbo neregėtai operatyviai ir bemat spausdindavo dar „karštus“ interviu.
Spausdintas žodis, užrašytas tiesiai iš Maskvoje esančio SSRS liaudies deputato, atstovavusio laisvėjančiai Lietuvai, lūpų, buvo tiesiog stvarstomas. Juk tuo metu dar nebuvo interneto, mobiliųjų telefonų, netgi kompiuterių. J. Juzeliūnas buvo tarsi savo šalies laisvės šauklys, pranašas dainuojančios revoliucijos priešaušryje. Tai buvo ypatingas, išskirtinis metas, nes labai greit keitėsi ne šiaip istorijos įvykiai, o epochos.
J. Juzeliūnas mėgo bendrauti, susitikti su įvairiais žmonėmis. Išsiskirdamas orumu, inteligencija, intelektu, jis mokėdavo išklausyti kiekvieną.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, J. Juzeliūnas toliau buvo aktyvus ir politiniame, ir kultūros gyvenime. Jis ne kartą pasisakė dėl šeimos, kaip reikšmingiausios tautos sudedamosios dalies, išsaugojimo, kėlė paveldosaugos, ekologijos, mokslo ir studijų, kultūros klausimus. Daugelis jo minčių, išreikštų anuomet, nepraranda aktualumo iki šiol. Viena iš jų yra ši: „Švęsdami Vasario 16-ąją, prisiminkime, kad būtina visuomenėje atkurti mums labai reikalingą dvasingumą. Geriau būti skurdesniems, bet teisingiems ir garbingiems dvasia.“
Sigita NEMEIKAITĖ
Autorės nuotr.
1.Juozas Vercinkevičius, „Žingsnis po žingsnio. Pasakoja TSR liaudies deputatas profesorius Julius Juzeliūnas“, in: Kur dunkso Trakų pilys, Trakai: Voruta, 2010, p. 137–145; Juozas Vercinkevičius, „Demokratizavimo tiktai pradžia…“, in: Kur dunkso Trakų pilys, Trakai: Voruta, 2010, p. 145–158.
Palikite komentarą