Prieš penkerius metus už tautiečio Varšuvoje ištekėjusi ir į Lenkijos sostinę persikrausčiusi vilnietė nesitikėjo, kad visą tą laiką jai teks patirti pažeminimus dėl lietuviškų raidžių pase, rašo „Lietuvos rytas“.

Dėl varde ir pavardėje esančių dviejų lietuviškų raidžių Ė jauna verslininkė Lenkijos valstybinėse įstaigose jau yra išgirdusi daugybę priekaištų, pabarimų ir net grasinimų.

O prieš kelias dienas moteriai dėl to teko išgyventi patį didžiausią sukrėtimą.

Danguolė Rimkutė (tikrojo vardo ir pavardės ji nenorėjo atskleisti, „Lietuvos ryto“ redakcijai jie žinomi. – Red.) patyrė šoką, kai prieš savaitę Varšuvos centro rajono pasų skyriaus viršininkas nurodė jai vykti į gimtinę ir panaikinti lietuviškas raides pase.

Toks patarimas D.Rimkutei buvo išsakytas gausių lankytojų akivaizdoje, negana to, viršininkas ją dar apšaukė dėl laiko gaišinimo.

Mat lietuvė, negalėdama priprašyti pasų skyriaus darbuotojų, kad dokumentuose jos pavardę įrašytų taisyklingai, pamėgino to pareikalauti iš viršininko.

Kompiuteriai atmeta Ė

D.Rimkutei priminus, kad Lenkija yra ES narė ir privalo laikytis bendrų taisyklių, gerbti pavardės autentiškumą, pareigūnas pareiškė, kad vis dėlto geriau jai duomenis pasikeisti.

Lietuvei buvo priminta, jog priešingu atveju jos vargai nesibaigs, nes Lenkijos valstybinių įstaigų kompiuterinės programos nėra suderintos ir atmes kai kurios dokumentus, pateiktus su neegzistuojančia raide Ė.

Tuo, kad tos kompiuterinės programos nėra sujungtos, D.Rimkutė įsitikino jau prieš penkerius metus. Užsieniečiai, norintys gyventi ar imtis verslo Lenkijoje, privalo pasų skyriuje užpildyti būtinus registracijos dokumentus.

Pasų skyriuje D.Rimkutės vardas ir pavardė buvo įrašyti teisingai, tačiau iš Mokesčių inspekcijos bei ZUS (lenkiškos „Sodros“) netrukus ėmė ateiti grasinami įspėjimai, kad verslininkė nepateikia privalomų ataskaitų.

Moteriai atnešus kvitus apie ataskaitas, paaiškėjo, kad minėtų valstybinių įstaigų kompiuteriai atmeta raidę Ė, todėl neužfiksuoja jos pranešimų.

Dėl to D.Rimkutė kasmet gauna pranešimus dėl nepildomų dokumentų, o po to priversta vaikščioti pas valdininkus ir aiškintis.

Tiesa, ZUS darbuotojos dėl tokių nesusipratimų lietuvę užjaučia, bet Mokesčių inspekcijos valdininkės priekaištauja ir siunčia į Varšuvos centro rajono pasų skyrių. Tuo metu pastarojo atstovai rodo pirštu į minėtas įstaigas.

Tokia pasaka be pabaigos trunka jau penkerius metus.

Seinų lietuviai irgi kenčia

Varšuvos valdininko nurodymą D.Rimkutei susilenkinti pavardę Lenkijos lietuvių bendruomenės valdybos narys, Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorius Algirdas Vaičekauskas pavadino skandalingu ir tikrai neleistinu.

Tai, kad valstybinėse Lenkijos įstaigose lietuviškos pavardės iškraipomos, senokai žinoma. Su tuo ne kartą yra tekę susidurti Seinų ir Punsko lietuviškų mokyklų mokiniams bei mokytojams.

Ne vienam mokytojui pasitaikė, kai pildant prašymą dėl kelionės į tobulinimosi kursus anketa būdavo atmetama, jeigu pavardėje atsirasdavo lietuviška raidė.

Mokiniai tokią diskriminaciją patiria internete atlikdami testų užduotis, o kartą Punske net per abitūros egzaminą nebuvo galima įrašyti lietuviškos moksleivio pavardės.

A.Vaičekausko nuomone, toks Lenkijos valdininkų požiūris į lietuviškus rašmenis yra viena priežasčių, kodėl daugelis seiniškių ir punskiečių nenori sulietuvinti pavardžių.

Rašyti pavardes originalo kalba lietuviams pradėta leisti prieš dešimtmetį, bet per tą laiką tam ryžosi vos keliolika asmenų iš Lenkijoje gyvenančių penkių tūkstančių lietuvių.

Pačiam A.Vaičekauskui atkūrus lietuvišką pavardės rašymą net trejus metus teko vargti, kol jis išsireikalavo, kad oficialūs laiškai iš valsčiaus ateitų užrašyti lietuviška, o ne lenkiška pavarde.

„Lenkijoje lietuvių gyvena nedaug, todėl čionykštė valdžia ir nekreipia dėmesio į mūsų skundus“, – kalbėjo Seinų „Žiburio“ mokyklos direktorius.

Nenori patirti problemų

Punske leidžiamo „Aušros“ žurnalo redaktorė, Lietuvių bendruomenės valdybos narė Irena Gasperovicz prisipažino, jog pavardės sulietuvinimą atidėlioja būtent dėl nenoro patirti problemų kai kuriose Lenkijos valstybinėse įstaigose.

Anot redaktorės, to prisibijo ir dauguma kitų tautiečių, nesiryžtančių keisti pavardės.

www.lrytas.lt