Rugpjūčio 15 dieną Trakų Dievo Motinos Lietuvos globėjos paveikslo kopija buvo nešama miesto gatvėmis. Jūratės Buivienės nuotr.
Rugpjūčio 15 dieną Katalikų Bažnyčia savo liturginiame kalendoriuje mini švenčiausiosios Mergelės Marijos Dangun Ėmimo iškilmę. Šventės ištakos siekia dar apaštalų laikus, ir, kaip tvirtina iškili Bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė: ,,Švenčiausios Mergelės Marijos paėmimo į dangų dogma Katalikų Bažnyčioje yra labai nauja – paskelbta 1950 metais. Bet tikėjimas šia tiesa yra labai senas ir tą puikiai liudija Rytų ir Vakarų krikščionybės dailė.
Ankstyvoji šio tikėjimo ikonografija, bendra Rytams ir Vakarams – “Užmigimas”, rodantis Mergelę mirties guolyje ir tuo pačiu – Jos Sūnaus glėbyje danguje. Vėliau Vakaruose atsiranda Dangaus Karalienės vaizdavimas, o dar vėliau – į dangų iš kapo kylančios Mergelės atvaizdai, kurie įsitvirtina XVII a.“ [1]Neretai mene vaizduojama dar kita scena – apaštalai vietoj Marijos kūno atranda tik žydinčias gėles.
Mergelės Marijos Ėmimas Dangun. Raphael Sanzio, Vatikano galerija
Šventės ištakos yra senos ir garbingos, o kaip Žolines šiemet šventė trakiečiai?
Trakiečiai Žolinių šventimą pradėjo dar rugpjūčio 14 dieną, kuomet būrelis garbingų ir darbščių parapijos moterų medžių paunksmėje pynė ąžuolų vainiką, kuris buvo nešamas procesijos metu. Tos pačios dienos vakarą Elena Dubovikienė su kitomis parapijietėmis tikinčiųjų suneštais žiedais išpuošė mūsų senąją baziliką, kurios rūstus mūras prakvipo besibaigiančia vasara, ir, rodos, amžinas akmuo pasipuošė greitai vystančiais, laikinais jurginų, saulėgražų ir kitų gėlių žiedais.
Aš, kuris dabar rašau jums šį pasakojimą, dar aną vakarą iš zakristijos komodų ištraukiau seną, XVIII amžiaus barokinį, auksu ataustą ir gėlių raštais (Žolinės!) išpuoštą arnotą, kurį Žolinių dieną vilkosi Vyskupas Darius Trijonis. Ploniausios drobės, apsiūtos XIX amžiaus Belgijos nėriniais, altortiesėmis uždangsčiau altorius, ant kurių dar stovėjo ir barokinės sidabro žvakidės, kurias anuomet, prieš gerus tris šimtus metų, bazilikai nukaldino Vilniaus auksakalys, kurio vardą težino Dievas. Iš vakaro ir žymioji, viena seniausių Lietuvoje ir jau anksčiau aprašyta Vytauto laikų taurė buvo paruošta Mišioms.
Šiaulių vyskupas koadjutorius (padėjėjas) Darius Trijonis ir Žolinės atlaidų procesijos
dalyviai. Jūratės Buivienės nuotr.
Žolinių dieną bazilika kvepėjo vasara. 10 valandą ryto iškilmes pradėjome Mišiomis lenkų kalba, jas aukojo Šiaulių vyskupas koadjutorius (padėjėjas) Darius Trijonis, Trakų bazilikos klebonas Jonas Varaneckas. Mišių metu iškilmingai gaudė vargonai ir į bazilikos paskliautę kilo smilkalų dūmų kamuoliai ir viskas – Dievo ir jo Motinos garbei. Po Mišių, iškilmingai iškėlę Trakų Madonos paveikslo kopiją, išėjome į procesiją Trakų miesto gatvėmis.
,,Einam? Ar tikrai, pasibaigus žiemai,
Šypsos pakelėm žaluma balandžio,
Klonių daubose ir laukuos žolynai
Švyti džiaugsmingai?
Einam. Jau lengvi pasičiupo vėjai
Vėliavų klostes, Dieviškiausiai skirtas,
Audeklo šilkų pasigrobt neleidžia
Įtemptos virvės.
Po margais šilkais nenutyla niekaip
Eisena ilga. Ji tave, Mergele,
Jūrų žvaigždę ir virš bangų audringų
Švyturį ryškų,
Motiną, tave, ji apgieda, amžiams
Likusią skaisčia ir vartus aukštybių
Galinčią atvert. Tau sparnuotas vaikas
Aukšto Olimpo,
Modamas sparnais pagarbiai aplinkui,
Neša taiką. O, geresnioji Ieva,
Grįžusi pas mus, tau teliks už taiką
Žemė skolinga.“[2]
Taip Sarmatijos Horacijumi pramintas Motiejus Kazimieras Sarbievijus 1622 metais apgiedojo iškilmingą eiseną iš Vilniaus į Trakus, kuri buvo skirta padėkoti Lietuvos Globėjai už pergalę Chotyno mūšyje. Ėjimo pas Trakų Mariją pėsčiomis ištakos dar senesnės – pačioje XVII amžiaus pradžioje Vilniaus Vyskupas Benediktas Vaina suorganizavo maldininkų kelionę į Trakus.[3] Mūsų Žolinės, kurių dieną įvyksta puošnius baroko laikus menanti procesija – tai yra gyvas įrodymas, kuo pamaldaus ėjimo veiksmas yra svarbus (tik per Žolines mes nekeliaujame iš Vilniaus, mūsų piligrimystė yra vietinė, tačiau nemažiau paveiki) – juk einantis žmogus turi tikslą, turi kryptį, kurios link žengia, žino, kaip ir kur, dėl ko turi eiti. Rugpjūčio 15 dieną mes šlovingosios Trakų Madonos paveikslo kopiją nešėme kukliomis mūsų miesto gatvėmis. Marija, kaip valdovė, nužvelgė visų mūsų namus, langus, palanges, gėlių darželius ir derliumi nunokusius daržus, lysves ir ežias, mūsų kiemus, medžius, minamus ir važiuojamus kelius, lankomas ir nelankomas vietas. Trakietiška Žolinių procesija yra nuostabi mūsų pamaldumo ir atsidavimo Marijai išraiška – nešdami jos paveikslą, mes skelbiame ir miestui, ir pasauliui (aišku, labiau miestui), kad Ji yra mūsų Karalienė ir Globėja, jai pavedame savo būtį ir buitį. Tokia procesija – jau keturioliktoji, ir kasmet eidami džiaugiamės geru oru. Dar vienas Madonos stebuklas – keturiolika metų per Žolinių procesiją Trakuose nelijo.
Trakų Dievo Motinos Lietuvos globėjos paveikslo kopija nešama miesto gatvėmis. Jūratės Buivienės nuotr.
Procesiją iškilmingais maršais papuošė Trakų Meno mokyklos orkestras, orkestro vadovas – Arvydas Mišeikis.
Grįžę po procesijos, šventėme Mišias lietuviškai, džiaugdamiesi ir dėkodami Dievui, jo Motinai ir vieni kitiems, kad galėjome dar kartą atšvęsti Žolines pakiliai, iškilmingai, pamaldžiai ir labai gražiai.
Klebono Jono Varanecko vardu nepaprastai dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šventės grožio – moterims, pynusioms vainiką, tiems, kurie atnešė gėlių bazilikai išpuošti, moterų komandai, kuri atneštomis gėlėmis baziliką ir išpuošė, vyrams, nešusiems paveikslą ir kitas procesijos puošmenas, visiems, kartu ėjusiems procesijoje.
Žolinės įvyko, laukia Didieji Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos atlaidai, prasidėsiantys jau neužilgo – rugsėjo 1 dieną ir tęsis iki rugsėjo 8 dienos.
Žygimantas Jacevičius, Trakų bazilikos zakristijonas,
Vilniaus universiteto studentas
[1] https://www.facebook.com/share/p/ikGosZA2Betumegt/
[2] http://antologija.lt/text/motiejus-kazimieras-sarbievijus-lemties-zaidimai/5
[3] https://trakubazilika.lt/apie-trakus/piligrimyste-ir-atlaidai/
