Visi asmenys, besirūpinantys Trakų želdynų apsauga, iki 2017 m. spalio 2 d. turėjo galimybę teikti pasiūlymus dėl jų tvarkymo Valstybės įmonei Valstybės žemės fondas, Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriui. Šia proga pasinaudojo ir trakietė Saulė Lementauskienė. Žemiau spausdiname jos pasiūlymą ir išsakytas mintis bei argumentus.
Štai Trakų gatvės pakrantė. Tie medžiai iš vis niekam netrukdo. Jie visi sveiki ir gražūs
„Susipažinau su Jūsų analize ir rekomenduojamais sprendimais, vertinant medžius Trakų mieste.
Siūlote drąsius gerų medžių kirtimus Vytauto g., pakrantėse, kiemuose ir kt. Jūsų argumentai tik iš dalies yra teisingi, todėl iki galo neįtikina.
Turiu pastebėti, kad pamiršote išanalizuoti triukšmo, oro užterštumo (dėl automobilių išmetamų dujų) poveikį Trakų gyventojams. Taip pat labai svarbus veiksnys yra gyventojų meilė gamtai, prisirišimas prie esančios aplinkos, pagarbos dideliems medžiams – kai buvo drastiškai iškirsti gražūs, galingi medžiai prie kapinių ar prie ežero šalia kelio Trakai–Aukštadvaris, prie namų, kiemuose, daugelis gyventojų buvo šoke, beviltiškai skėsčiojo rankomis, piktinosi, keikė valdžią, pasipylė straipsniai laikraščiuose.
Taigi, norėdama išsaugoti, apginti medžius Vytauto, Trakų, Karaimų gatvėse, pakrantėse ir kitur, kur numatyta juos sunaikinti (panaudoti biokurui, kurio naudos Trakų gyventojai nepajus), pateiksiu savo argumentus:
Trakuose nesiseka išspręsti automobilių eismo ir stovėjimo aikštelių klausimą, – miestas mažas, vietos ne daug, o turistų trauka yra didelė. Vasarą vietiniai gyventojai net išvažiuoja iš Trakų (ypač per išeigines), nes dūsta nuo oro taršos. Dėl to buvo gautas jau ne vienas nusiskundimas. Ypač katastrofiška padėtis yra Karaimų gatvės atkarpoje, kur medžiai jau išnaikinti. Šiuos medžius dar neseniai saugojo įstatymas, nes klojant šaligatvius jie visi buvo saugomi, ir nesvarbu, kad atsidūrė šaligatvio viduryje ar prie pat gatvės kampo. Šiandien jų ekologinė svarba dar didesnė, nes tik dideli medžiai maksimaliai apsaugo gyventojus nuo nuodingų automobilių išmetamų teršalų, gatvių dulkių, pagaliau – nuo tiesioginių saulės spindulių, kurie labai pavojingi sveikatai.
Jei Trakai siekia gauti net kurorto statusą (šiuo metu Trakai yra Trakų kurortinė teritorija – red.pastaba), tai reiktų ir vystyti ekologijos sritį. Į Trakus tik turistai iš svetur važiuoja pažiūrėti pilies, bet Lietuvos gyventojai atvyksta čia, norėdami jaukiai ir gaiviai praleisti laisvalaikį istoriškai brangioje vietoje. Tuo tarpu Trakuose nėra net normalaus priėjimo prie ežero. O išpjovus gaivumą dovanojančius didelius medžius pagrindinėje Vytauto gatvėje, nebebus ir gaivaus oro – tai ko čia važiuoti? Koks gi čia kurortas?
Šiuo metu ypač populiaru, siekiant naikinti didelius medžius miestuose, pasiremti miesto istorija ir pateikti neginčijamą argumentą, kad anksčiau toje vietoje nebuvo medžių (ką ir Jūs pastebite). Bet reikia atsižvelgti ir į tai, kaip vystėsi biologijos, gamtos, ekologijos, medicinos mokslai, ir buvo atrasta medžių teikiama nauda žmogaus sveikatai, ypač gyvenantiesiems miestuose, kur taip beprotiškai daugėja automobilių (cituoju: „Kaip dar 2008 m. pateiktoje labiausiai užterštų pasaulio vietų ataskaitoje teigė „Blacksmith Institute“, patalpų oro tarša ir miestų oro kokybė yra dvi didžiausios toksinės taršos problemos. Pasak 2014 m. WHO ataskaitos, dėl oro taršos 2012 m. mirė apie 7 mln. žmonių. O kiek jų susirgo? Ypač pavojingos variklių (ypač dyzelinių) išmetamosios dujos, todėl kažin ar važiavimas dviračiu bei bėgiojimas mieste prie automobiliais sausakimšų gatvių gerina sveikatą.“).
Nelieskite senų medžių prie kapinaičių – tai būtų cinizmo viršūnė, nes kapai žmogaus pasąmonėje – tai daugiau nei lavono užkasimas (medis yra būtinas).
Mano siūlymas
Kuriant želdynių tvarkymo projektą, stenkitės išsaugoti įvairius gražius, galingus medžius, kurių nauda šiais laikais yra ne tik estetinė, bet ir gyvybiškai svarbi, ką jau seniai įrodė įvairūs mokslininkų atlikti tyrimai. Kuriant mažąją architektūrą patarčiau tai atlikti taip, kad būtų apsaugoti medžių kamienai, šaknys – tokiu būdu būtų papuoštas ir mūsų miestas. Šiam tikslui įgyvendinti pasitelkčiau į pagalbą gabius, kūrybingų, medžius gerbiančius ir mylinčius architektus ir jų idėjas.
Prašytume nebeliesti medžių Lukos ir Totoriškių ežerų pakrantėse – jau gerokai jos apipešiotos. Ten yra ir paukštukų rojus.
Dar visai neseniai bebrai darbavosi prie Lukos ežero, tai juos išnaikino (saugant medžius), o dabar žmogui kažkodėl leidžiama naikinti medžius. Kas pasikeitė?
Siūlyčiau nustoti rūpintis automobilių stovėjimo aikštelių problema naikinant medžius – visų norų vis tiek nepatenkinsime, o Trakų ilgis tik 2 km – tai daug kur galima nueiti pėsčiomis. Taip pat siūlyčiau išsaugoti dar esančius medžius ir atsodinti sunaikintus dėl automobilių stovėjimo vietų (pvz., prie parduotuvės „Senukai“) ar pastatų renovacijos.
Jei jau miestas yra kurortinė teritorija, tai norėtųsi, kad ir vystytųsi ta linkme. Būtų galima padaryti vienpusį automobilių eismą Vytauto gatve, jau nuo Vytauto ir Trakų gatvių sankryžos – galima apvažiuoti miestą.
Labai aktuali yra medžių formavimo kultūra. Būtina, kad sprendimą, kurias šakas pjauti, priimtų išmanantis žmogus – tikras specialistas , o ne „specialistas“ iš darbo biržos, kuris pjauna šakas, kiek pasiekia, o ne tas, kurias galima, net beržus geni. Po to visi sako, kad medis negražus, reikia pjauti.
Pasigrožėkime medžiais, kurie pagal Jūsų projektą pasmerkti „paleidimui per kaminą“. Štai tokie jie dabar rudenį, o kokie nuostabūs jie būna pavasarį, kai žydi ir sprogsta pumpurai, o kiek paukščių čiulba. Dar gražesni medžiai žiemą, kai sniegas ar šerkšnas išryškina jų savitumą, trapumą, formą – kaip nuostabu, kai galime stebėti ir grožėtis šia kasdienine kaita.“
Štai kokie pasakiški trapieji gluosniai
