Jei pietų šalyse prieskoninės žolelės itin svarbus patiekalų komponentas, tai lietuviai jų naudoja mažiau – krapais pabarsto bulves, baziliko lapeliais papuošia vieno kąsnio sumuštinius ar salotas, bet į kasdienį mitybos racioną įtraukti vengia. Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, vasarą turėtume valgyti kuo įvairesnių žalumynų: čiobrelių, peletrūnų, mairūnų, petražolių, mėtų, kalendrų ir rozmarinų. Tuo tarpu prekybos tinklo „Rimi“ kulinarijos technologė Lina Barčaitė pataria, kaip užšaldyti prieskonines žoleles, kad galėtume jomis mėgautis ir žiemą, – rašoma pranešime spaudai.

Jei vartosime gausiau, naudos bus daugiau

Įprasta prieskoninėmis žolelėmis skaninti patiekalus arba juos puošti, tačiau gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad sezono metu reikėtų ragauti kuo daugiau žalumynų. „Viduržemio jūros regiono dietoje vienas iš būtinųjų jos komponentų yra padažas, į kurį sutrinami pomidorai ir labai daug prieskoninių žolelių. Mokslininkai to padažo būtinumą dietoje grindžia tuo, kad jis ne tik itin turtingas mikroelementais, mineralinėmis medžiagomis, vitaminais, bet ir biologiškai aktyviomis medžiagomis, polifenoliais, kurie veikia kaip antioksidantai.“

Jei pažvelgtume į kitų pasaulio regionų maitinimosi ypatumus, pastebėtume, kad dauguma jų turi specifinį savo prieskonių mišinį, gausiai vartojamą mityboje, kaip kad nuo Rytų virtuvės neatsiejama adžika ar karis. „Mes taip pat turėtume dažniau vartoti įvairių pas mus augančių žalumynų mišinių, kuriuos verta užsišaldyti ir žiemai. Dabar yra būtent tas metas, kai jais reikėtų gausiai gardinti patiekalus – maistas taip praturtinamas biologiškai aktyviomis medžiagomis ir natūralių vitaminų gausa“, – pataria E. Gavelienė.

Pasak sveikatai palankios mitybos konsultantės, tradiciškai lietuviai dažniausiai vartoja krapus ir petražoles, tačiau įvairesnių prieskoninių žolelių galima užsiauginti net neturint savo sodo – žalumynai puikiai auga vazonėliuose ant palangių, jų visada galima nusipirkti ir prekybos centruose. „Pastebiu, kad jau dažniau vartojami peletrūnai, čiobreliai ir mairūnai – šios žolelės buvo populiarios senojoje Lietuvos kulinarijoje, o paskui kuriam laikui primirštos. Geras ženklas, kad dabar po truputį jos vėl prisimenamos, kaip palankios sveikatai“, – pasakoja gydytoja dietologė.

Šaldymo būdai priklauso nuo to, kur žoleles naudosite

Jeigu planuojate prieskonines žoleles dėti į sriubas ar troškinius, galite jas šaldyti supjaustytas ir sudėtas į šaldymui skirtus maišelius ar specialias plastikines talpas, o jei naudosite gėrimams atvėsinti, sveikus mėtos lapelius užpilkite vandeniu ir sušaldykite juos ledo kubeliuose: bus ne tik gaivu, bet ir gražu.

Prekybos tinklo kulinarijos technologė Lina Barčaitė šaldymui nerekomenduoja naudoti stiklinių indų, nes besikeičiant temperatūroms jie gali sprogti. Saugant gamtą, geriau rinktis daugkartinius plastiko indelius: „Galima šaldyti tiek sveikus žolelių lapus, tiek smulkintus, tačiau svarbu, kad jie būtų švarūs ir sausi. Šaldymo būdų yra keletas, vienas jų – pašaldyti lapelius ant kepimo popieriaus išdėliotus vienu sluoksniu, o paskui perdėti į indelius. Taip galima šaldyti ir visas šakeles, pavyzdžiui, rozmarino. Kitas būdas: nuskabytus prieskoninių žolelių lapelius keletą sekundžių palaikyti verdančiame vandenyje, o tada greitai atšaldyti vandenyje su ledais. Nusausintus juos galima sudėti į talpas šaldiklyje, kiekvieną sluoksnį perdengiant kepimo popieriumi. Taip pat galima susmulkinti žalumynus, sudėti juos į ledo formeles ir užpilti vandeniu – tokį kubelį bet kada bus galima įmesti į gaminamą patiekalą, o mėtos ar čiobrelių kubeliai tiks geriamajam vandeniui paskaninti“, – pataria specialistė.

Aromato ir skonio suteikia termiškai apdorotam maistui

Nors sveikatai palankiausia prieskonines žoleles vartoti termiškai neapdorotas, gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė sako, kad mums labai svarbus ir patiekalų skonis bei aromatas.  „Žolelės labai pagardina ir praturtina mūsų maistą, tad net jei vitaminų ar polifenolių verdant jose lieka mažiau, išlieka mineralų, eterinių aliejų, o mes skanaujame aromatingą maistą“, – sako E. Gavelienė.

„Rimi“ technologė troškiniams, sriuboms ar padažams skirtas žoleles pataria supjaustyti, iš kelių prieskoninių žalumynų pasidaryti mišinį ir žaliąją masę susukti į plėvelę, padarant „dešrelę“ – jos užteks keliems kartams, tereikės norimą kiekį tiesiog atsikirpti.

Pagrindinės žalumynų šaldymo taisyklės:

1. Svarbu šaldyti kuo greičiau nuo nuskynimo.
2. Sklandžiam užšaldymui svarbu šaldyti iškart, kai tik supjaustysite žalumynus.
3. Prieš šaldant žalumynus svarbu nuplikyti ir nusausinti.
4. Šaldyti geriausia, kai žalumynai yra sudėti kuo plonesniu sluoksniu.
5. Šaldykite kuo didesniame šaltyje, ypač tinkamas -20°C.
6. Jau sušaldytus produktus perdėkite į kitą kameros stalčių, kad naujai šaldomi produktai sušaltų greičiau.
7. Šaldytus žalumynus patariama suvartoti per 8-12 savaičių.