Anatolijaus Demidovo ekspedicija
Anatolijaus Demidovo portretas, 1831 m. (dail. Karlas Briulovas)
1837–1838 m. turtingos Rusijos imperijos aristokratų ir pramoninkų dinastijos palikuonis, mecenatas, kolekcininkas, grafas Anatolijus Demidovas (1813–1870) surengė ir finansavo tarptautinę mokslinę ekspediciją į pietinės Rusijos imperijos gubernijas, tarp jų ir į Krymą. Ekspedicijos tikslas buvo surinkti išsamią medžiagą apie šių mažai ištirtų regionų geografiją, gamtinius išteklius, istoriją, archeologiją, o taip pat apie juose gyvenančias tautas, jų papročius, tradicijas ir kultūrą. Moksliniai ekspedicijai A. Demidovas skyrė 500 tūkstančių frankų ir joje dalyvavo įvairių sričių mokslininkai: inžinieriai, topografai, medikai, paleontologai. Tarp ekspedicijos dalyvių buvo prancūzų dailininkas, grafikas Denis Augustas Marija Rafett (1804–1860). Dailininkas gimė Paryžiuje, jaunystėje susidomėjo piešimu. Sevro porceliano manufaktūroje jis piešė ant porceliano. Baigęs Karališkąją menų mokyklą Paryžiuje Denis Raffet labai pamėgo graviūrą ir litografiją, tapė batalines scenas. Taip pat dailininkas piešė karikatūras, kurias noriai spausdino to meto prancūzų žurnalai. Jo iliustracijos puošė žinomų to laikotarpio prancūzų rašytojų kūrinius. Anatolijus Demidovas vertindamas dailininką rašė: „Raffet veiklus ir moka pasinaudoti mažiausia proga: jo ranka visuomet išlavinta, pieštukas nusmailintas, reikalinga tik dingstis ir jis atvaizduos ant popieriaus viską, sutiktą kelyje“. Kelionės metu dailininkas nupiešė apie šimtą žanrinių, portretinių ir peizažinių piešinių, kuriuos vėliau jis panaudojo kuriant litografijas ir ksilografijas A. Demidovo knygai apie šią ekspediciją, kuri buvo išleista 1853 m., ir vėlesniam atskiram litografijų albumui. Keletas jo darbų buvo skirta Krymo karaimams.
D. Raffet portretas
Feodosijos karaimai
Viena iš seniausių Kryme karaimų apgyvendintų vietovių, kurią 1837 m. spalio mėnesį pasiekė A. Demidovo ekspedicija, buvo senovinė genuječių tvirtovė Kafa, musulmonų vadinta Kefe. Savo klestėjimo laikais daugiatautis miestas priskaičiuodavo apie šimtą tūkstančių gyventojų, tačiau kai ten atvyko mokslinė ekspedicija, miestas jau vadinosi Feodosija ir jo klestėjimas jau buvo praeityje. Raffet litografijoje pavaizduota grupė stotingų pusamžių besikalbančių karaimų vyrų. Vienas iš jų laiko orientalinę pypkę su ilgu kandikliu. Karaimai vilki jiems būdingus tradicinius rūbus: atsegtą viršutinį kaftaną, po juo ilgus šilko marškinius, sujuostus šilko juosta. Vyrų galvos pridengtos avikailio kepurėmis, kojos apautos ožkų odos batais (mest). Veido bruožai išraiškingi, ramūs. Tolumoje, prie apgriuvusios mūro sienos, stovi moteris. Kairėje ryškėja būdingas pajūrio miesto Feodosijos peizažui vėjo malūnas.
Feodosijos karaimai (dail. D. Raffet)
Jauna karaimė
A. Demidovo ekspedicija negalėjo aplenkti ir nuo seno karaimų apgyvendintos tvirtovės Čufut Kalė, esančios prie senojo totorių chanų miesto Bachčisarajaus. Štai kaip romantiškai aprašo šią kelionę pats knygos autorius: „Čufut Kalė aukštai stūksojo virš mūsų galvų, o namai, stovintys ant pačios uolos krašto, grėsmingai kabojo virš išdžiūvusios bedugnės. Viskas aplinkui balta, nualinta ir išdeginta saulės. Paskutinė nuokalnė atveda mus į lygumą prie miesto vartų (…) siauros gatvelės, uolėtas natūralus grindinys su kreivomis amžių provėžomis. Susigrūdę namai, kelios moterys, vogčiomis žvelgiančios į mus, sukuria tos besibaigiančios kelionės žavingumą (…) Viską apžiūrėję nuvykome pas karaimų dvasininką hazanną (…) jis išėjo mus pasveikinti šio krašto papročiu padėjęs dešinę ranką ant širdies, prisilietė prie lūpų, žemai nulenkės galvą. Mažame salone, puoštame kilimais ir daugybe pagalvių, stovėjo žemas stalas, užkrautas vaišėmis. (…) Paprašėme šeimininko leidimo aplankyti jo namo moterų apgyvendintą pusę. Mūsų buvo paprašyta kiek luktelti ir kai peržengėm slenkstį, vyresnės moterys jau buvo pasislėpusios kampe. Tačiau jauna, maždaug dvidešimties metų moteris buvo tiek išgąsdinta mūsų apsilankymo, jog nuraudusi pasitraukė prie lango, lyg tai ieškodama užuovėjos pas ten žaidusius mielus vaikučius. Apsivilkusi ji buvo ypač puošniai: šilkinė suknelė su žydromis ir rožinėmis juostelėmis paryškino jos liemenį; platus diržas su dviem kaltinėmis sidabro sagtimis laisvai gulė ant klubų; juoda skraistė su raudonu raštu dengė dailiai supintus plaukus; aukso grandinėlės ant kaklo ir lengvas šilko švarkelis sudarė prabangaus rūbo įspūdį; avėjo minkštos odos naminiais bateliais. Ši žavingai miela, kiek sutrikusi moteris, atsirėmusi į savo vaikus, sudarė tokį nuostabų vaizdą, tad Raffet negalėjo praleisti progos įamžinti ją savo piešinyje. Mūsų mielas šeimininkas maloniai sudarė mūsų dailininkui visas galimybes sukurti piešinį“. Dailios jaunos moters su vaikais, aprengtais ilgais kaftanais ir avikailio kepurėmis, atvaizdą Raffet dar papildė tarnaitės, negroidiniais bruožais, povyza. Gali būti, kad tarnaitė tai tik dailininko fantazijos vaisius. Spėjama, kad jauna moteris, kurią pavaizdavo Raffet, tai karaimų dvasininko hazzano Mordechajaus Sultanskio, gyvenusio apie 1772–1862 m., kilusio iš Lucko, žmona su sūnūmis. Denis Raffet litografijos romantizmo laikotarpiu tapo labai populiarios, o Anatolijaus Demidovo kelionės aprašymai gerai atspindi kultūrinę-etnografinę terpę, kurioje atsidūrė jo mokslinės ekspedicijos dalyviai. Litografijos, vaizduojančio karaimus, kupinos orientalinio kolorito, o mes, gyvendami XXI a. turime galimybę pažinti tolimų protėvių gyvenimo kasdienybę.
Jauna karaimė (dail. D. Raffet)
Nadežda ZAJANČKOVSKAJA
Literatūra:
Serajos Šapšalo karaimikos rinkinys, V., 2003. Varankevičius Dangis, „Dailininkas Denis Augustas Marija Raffett“, in: Trakų žemė, 2008.
Pawelec Mariusz, „Tematyka karaimska w opisie podrózy Anatola Demidowa z 1837 roku“, in: Awazymyz, 2016 wrzesien.
Борщ Е. В., „Крымский вояж Анатолия Демидова 1837 г.: От текста к иллюстрациям“, in: Крым в культурных и исторических контекстах, 2014.
