„Lokomotif“ kviečia į antrąją parodos „Warowland“ dalį. XX a. antroje pusėje liaudies meistro Timofėjaus Ževžikovo statytame dvare pranešimus skaitys dr. Aistė Bimbirytė-Mackevičienė ir prof. dr. Marija Drėmaitė.
Lentvario dvaro (1861-1869 m., architektas G. fon Šachtas) antrininkas – 4 aukštų, 360 kvadratinių metrų ploto namas kurio statybos autoriui užtruko ne vieną dešimtmetį. Čia atsidūrus stebina Vakarų Europos tapybos reprodukcijų pavyzdžiai, sienų ir lubų puošyba, brutalistinio stiliaus betono liejiniai ir vitališki svajonių eskizai ant sienų. Liaudies meistro konstruota realybė nespėjo vytis daugiaprasmių autoriaus vizijų, kurioms įtaką padarė laikmečių ir vertybių kismas, atsitiktinumai.
Dr. Aistė Bimbirytė-Mackevičienė
Nuo Lentvario iki „Warowland“
XIX a. pab. neogotikiniu rūbu pasipuošę grafo Vladislovo Tiškevičiaus Lentvario rūmai tapo namais aukšto lygio meno kolekcijai. Deja, džiaugtąsi ja neilgai – 1906 m. užsitraukęs caro nemalonę savininkas buvo priverstas viską palikti išvykti į užsienį, politinės emigracijos kryptimi pasirenkant Italiją. Priverstiniu būdu atsidūręs šalyje, kurios kultūrai nuo seno juto silpnybę, grafas netruko Milane įkūrti antikvariatą „Warowland“. Kokiais kūriniais čia buvo prekiaujama? Ar verslas buvo sėkmingas? Ką turi bendro ir kuo skiriasi lietuviškoji ir itališkoji Tiškevičiaus kolekcijos? Apie visa tai – paskaitoje.
Dr. Aistė Bimbirytė – humanitarinių mokslų daktarė, Kazio Varnelio namų-muziejaus menotyrininkė, kurios pagrindinis mokslinis interesas yra Lietuvos dvarų kultūra bei jos sąsajos su Vakarų Europos tradicijomis, ypač kolekcionavimo istorija ir grafų Tiškevičių veikla.
Prof. dr. Marija Drėmaitė
Kodėl žmonės statosi svajonių pilis?
Nuo troškimo imituoti aristokratų aplinką iki kriminalinio romantizmo. Nuo liaudies meno iki kolūkinio baroko. Kas skatina žmones statytis išskirtinius pastatus, primenančius pilis ir valdovų rūmus? Mėgdžiojimo procesas itin stipriai veikia architektūrą, todėl remiantis René Girard’o troškimo pamėgdžioti (mimetic desire) teorija bandysime išsiaiškinti, ką pastatai kalba apie savo statytojus ir jų troškimus.
Marija Drėmaitė yra architektūros istorikė, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto profesorė. Tyrinėja 20 amžiaus architektūrą. Sudarė knygą Baltic Modernism. Architecture and Housing in Soviet Lithuania (Berlin: Dom publishers, 2017), sudarė knygą Optimizmo architektūra: Kauno fenomenas, 1918–1940 (Vilnius: Lapas, 2018).
Renginys vyks lietuvių kalba
Pradžia 17:00 val., adresu Mokyklos g. 40A, Lentvaris
Kuratorius:
„Lokomotif“
Dizainas:
Gailė Pranckūnaitė
Projektą vykdo:
UAB „Surikatos“
Projektą dalinai remia:
Lietuvos kultūros taryba
Lietuvos Respublikos kultūros ministerija
Trakų rajono savivaldybė
Partneriai:
VšĮ „Rupertas“
Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija
Kauno menininkų namai
Lentvario kultūros rūmai
Lietuvos Respublikos ambasada Italijos Respublikoje
VšĮ „Trakų švietimo centras“
UAB „Lentvario kilimai“
„Loko Cafe“
„Six Chairs Books“
Artbooks.lt
Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga
Lekėčių moterų klubas
„Resin Timber“
„New Visions“