Likus 30 dienų iki savivaldybių tarybų ir merų rinkimų, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) visuomenei paskelbė oficialiai registruotų kandidatais į savivaldybių tarybų narius ir merus asmenų sąrašus. Juose – duomenys apie kandidatų išsilavinimą, šeiminę padėtį, deklaruotas pajamas, turtą, sąsajas su juridiniais asmenimis ir kt.
Informacija apie šiuos duomenis yra nuolat prieinama viešai VRK interneto svetainėje.
Jei apibendrintume visus VRK turimus duomenis ir iš jų sukurtume vieno statistinio kandidato į savivaldybės tarybos narius ir merus portretą, jis parodytų, kad artėjančiuose rinkimuose dalyvauja beveik 49 metų sulaukęs, santuokoje gyvenantis vyras, vardu Vytautas, kurio turtas, vertybiniai popieriai ir piniginės lėšos siekia apie 100 tūkstančių eurų.
Dalyvauti 2023 m. kovo 5 d. vyksiančiuose savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose VRK registravo 13797 kandidatus. 433 iš jų sieks tapti savivaldybių merais.
Lyginant su 2019 m. rinkimais, šiemet kandidatuoja panašus skaičius asmenų. Prieš ketverius metus VRK buvo registravusi 13732 kandidatus dalyvauti savivaldybių tarybų rinkimuose ir 413 asmenų, kurie siekė merų postų.
VRK turimi duomenys rodo, kad šiemet į savivaldybių tarybas kandidatuoja 53 proc. vyrų ir 47 proc. moterų. Tačiau kovoje dėl merų postų lyčių dinamika kinta: į merus kandidatuoja 74 proc. vyrų ir 26 proc. moterų.
Vidutinis kandidatų amžius – nedaug didesnis nei praėjusiuose rinkimuose
VRK duomenimis, kandidatų amžiaus vidurkis rinkimų dieną sieks 48 metus ir 10 mėnesių. 2019 m. šis vidurkis siekė 48 metus ir 1 mėnesį.
Įdomus faktas, kad 38 kandidatai kovo 5-ąją, rinkimų dieną, švęs savo gimtadienius, 6 iš jų – minės jubiliejines sukaktis.
Beveik ketvirtadalį, apie 25 proc., kandidatų sudaro asmenys, kuriems yra nuo 50 iki 59 metų. 22 proc. asmenų yra 40–49 metų amžiaus grupėje. Panašų skaičių – 21 procentą – sudaro kandidatai, kuriems yra 30–39 metai. 19 proc. kandidatų yra 60–69 metų amžiaus. 8 proc. sudaro asmenys, kuriems yra 18–29 metai. 70–79 metų amžiaus grupėje esantys asmenys sudaro 4 proc. kandidatų. 80–89 metų sulaukę kandidatai – 0,4 proc.
Vyriausio amžiaus kandidatą vyrą savo gretose turi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Jos sąraše yra Ukmergės rajone kandidatuojantis asmuo, kuriam rinkimų dieną bus 94 metai.
Jauniausios kandidatės yra trys 18 metų merginos iš Laisvės partijos, kandidatuojančios į Joniškio rajono savivaldybės tarybą. Į jauniausių kandidatų gretas taip pat patenka ir 18-metis vaikinas, kandidatuojantis Utenoje, politinio komiteto „Kartu už Utenos kraštą“ sąraše.
Jauniausias kandidatas į merus – Prienuose
Jauniausią kandidatą į merus kelia Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Į Prienų rajono savivaldybės vadovo postą pretenduoja 24 metų sulaukęs vaikinas.
Solidžiausio amžiaus kandidatą į Druskininkų merus deleguoja Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Rinkimų dieną jam bus 73-eri.
Vidutiniškai vienas kandidatas disponuoja beveik 100 tūkst. eurų turtu
Kartu su pareiškiniais dokumentais kandidatai privalėjo pateikti VRK savo turto ir pajamų deklaracijų išrašus. Susumavus visų kandidatų deklaruoto turto sumas (privalomas registruoti turtas, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, juvelyriniai dirbiniai ir piniginės lėšos) ir išvedus vidurkį, išeitų, kad vidutiniškai vienas asmuo disponuoja apie 100 tūkst. eurų turtu.
Deklaracijose nurodę, kad neturi jokio turto, yra 1379 kandidatai. Jie savo deklaracijose nurodė nulius. Dauguma jų kandidatuoja su politiniais komitetais.
Atsirado du kandidatai, kurie savo turto deklaracijose nurodė turintys po 1 eurą. Vienas jų rinkimuose dalyvauja su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politine partija, kitas į rinkimus eina su politiniu komitetu „Drauge su Jumis“.
Kandidatų sąraše – 109 milijonieriai
VRK duomenimis, šiemet rinkimuose varžysis 109 milijonieriai.
3 turtingiausi asmenys kandidatuoja Šiaulių rajone, Klaipėdos miesto ir Vilniaus miesto savivaldybėse.
Skaičiuojant privalomą registruoti turtą, vertybinius popierius, meno kūrinius, juvelyrinius dirbinius ir pinigines lėšas, didžiausiu turtu (neatsižvelgiant į gautas ir suteiktas paskolas) disponuoja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Šiaulių rajone keliamas kandidatas (26 milijonai 667 tūkstančių eurų). Antroje vietoje – politinio komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ kandidatas, kurio deklaracijose – 19 milijonų ir 30 tūkstančių eurų. Trečioje vietoje pagal disponuojamo turto sumą yra Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas, deklaravęs turintis turto už 9 milijonus 328 tūkstančius eurų.
Daugiausia milijonierių yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos gretose – 19. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai į rinkimus kelia 18 milijonierių. Tarp Lietuvos socialdemokratų partijose deleguojamų kandidatų – 14 asmenų, deklaravusių turto už daugiau kaip milijoną eurų. Su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ į rinkimus eina 13 milijonierių. Su Liberalų sąjūdžiu – 9.
8 milijonieriai kandidatuoja su partija „Laisvė ir teisingumas“. Po 4 milijonierius deleguoja darbo partija ir Lietuvos regionų partija. Po 3 – Laisvės partija ir politinis komitetas „Vieningas Kaunas“.
Po 2 asmenis, kurie disponuoja daugiau kaip milijono vertės turtu, kelia Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos žaliųjų partijos koalicija „Už laisvę augti“, Lietuvos žaliųjų partija, politinis komitetas „Vieninga Plungė“ ir politinis komitetas Ištikimi Klaipėdai.
Po 1 milijonierių savo sąrašuose kelia Centro dešinės koalicija (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis, Laisvės partija), Krikščionių sąjunga, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, politinis komitetas „Švari savivalda“, politinis komitetas „Už Druskininkus“, Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai).
Kandidatų pateiktais duomenimis, daugiausiai skolų turi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos, Lietuvos regionų partijos ir partijos „Laisvė ir teisingumas“ kandidatai.
Beveik 44 proc. kandidatų nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą
Šiemet teikdami pareiškinius dokumentus VRK, 43,9 proc. kandidatų savo anketose nurodė turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą. Lyginant su 2019 m. rinkimų duomenimis, tai yra apie 10 proc. daugiau (2019 m. tokių kandidatų buvo 33,7 proc.).
8,4 proc. kandidatų nurodė, kad yra įgiję aukštesnįjį, 7,9 proc. – aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą. 7,5 proc. – aukštąjį, 7,1 proc. – vidurinį su profesine kvalifikacija išsilavinimą, 6,9 – vidurinį, o 17 proc. kandidatų pasirinko iš viso nenurodyti rinkėjams, kokius mokslus yra baigę.
Daugiausiai turinčių aukštąjį universitetinį išsilavinimą kandidatų yra Lietuvos socialdemokratų partijos gretose – 1123.
Antroje vietoje pagal labiausiai išsilavinusių kandidatų skaičių yra Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąraše – 966.
Trečioje vietoje pagal išsilavinimą yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kelianti 742 universitetą baigusius kandidatus.
Mažiausią skaičių aukštąjį universitetinį išsilavinimą turinčių kandidatų kelia politinis komitetas „Raseinių žemaitis“. Po 3 universitetą baigusius kandidatus yra politinių komitetų „Atsigręžkime į žmogų“ ir „Siekime kartu“ gretose.
Duomenis apie išsilavinimą kandidatai nurodo savo biografijose. VRK neturi pareigos tikrinti šių duomenų tikslumo.
Rinkimuose – apie pusę tūkstančio teistumą turinčių asmenų
VRK duomenimis, šiemet savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose dalyvauja apie pusę tūkstančio teistumą už padarytą nusikalstamą veiką turintys kandidatai.
Informaciją apie kandidatų teistumą VRK tikrino bendradarbiaudama su Informatikos ir ryšių departamentu prie LR vidaus reikalų ministerijos. Nuteistųjų duomenų bazėje esantys duomenys atskleidžia, kad į savivaldas kandidatuoja įvairias nusikalstamas veikas praeityje padarę ir už jas bausmes jau atlikę asmenys.
2019 m. dėl savivaldybės tarybos nario mandato varžėsi 244 teisti kandidatai (1,8 proc.), o mero mandato tuomet siekė 23 teisti kandidatai (5,6 proc.).
Kita informacija
Populiariausi šių metų Seimo rinkimuose kandidatuojančių vyrų vardai – Vytautas, Mindaugas ir Kęstutis.
Tarp kandidačių moterų daugiausia yra turinčių – Daivos, Linos ir Rasos vardus.
Daugiau kaip 61 proc. kandidatų savo biografijose nurodė, kad yra susituokę. 13 proc. deklaravo, kad yra nevedę arba netekėjusios. Beveik 11 proc. pažymėjo, kad yra išsiskyrę. Kandidatai-našliai sudaro beveik 4 proc. Esantys partnerystėje nurodė 0,5 proc. kandidatų. Daugiau kaip 10 proc. duomenų apie savo šeiminę padėtį nepateikė.
vrk.lt inform.
