Lietuvos Respublikos Seimui ruošiantis sausio 11 d. svarstyti asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečio asmens dokumentuose įstatymo projektus, visuomeninės organizacijos dar kartą perspėjo Seimą nepriešinti visuomenės ir negriauti Valstybinės lietuvių kalbos konstitucinio statuso.
Dar prieš Kalėdas aštuonios visuomeninės organizacijos ir 40 žinomų visuomenininkų bei mokslininkų išplatino Seimo nariams skirtą pareiškimą „Dėl asmenvardžių rašybos Lietuvos piliečio asmens dokumentuose įstatymo“, kuriuo ragino atmesti numatytą svarstyti Asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo projektą XIIIP-535 (2), kuriame siūloma sudaryti sąlygas daliai Lietuvos piliečių atsisakyti vardo ir pavardės įrašo oficialiuose dokumentuose valstybine kalba.
„Jei būtų pritarta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto palaikomam projektui XIIIP-535 (2), tai sudarytų prielaidas Lietuvos visuomenės susipriešinimui. Šio projekto nuostatos diskriminuotų Lietuvos piliečius tautybės pagrindu žmogaus teisių požiūriu: jis pažeistų Lietuvos rusų, ukrainiečių, žydų, gudų, kurių vien tik Vilniaus krašte gyvena per 30 tūkstančių, teises, nes jie savo asmenvardžių savais rašmenimis dokumente vis tiek negalėtų turėti. Tam mūsų Konstitucijoje ir įtvirtinta valstybinė kalba, kad visų tautybių žmonių galimybes suvienodintų“, – teigia pareiškimo autoriai.
Visuomenininkai ragina Seimą pritarti alternatyviam projektui XIIIP-471, kuris, pasak jų, labiausiai atitinka „Nepriklausomos Lietuvos valstybės ir lietuvių Tautos ir visų Lietuvoje gyvenančių tautų interesams“ ir primena, kad projektu XIIIP-471 siūloma asmenvardį valstybine lietuvių kalba išlaikyti pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o Lietuvos piliečiui pageidaujant asmenvardžio įrašo kita kalba, sudaryti sąlygas jį įrašyti kitame asmens dokumento puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje.
Pareiškimą pasirašė Asociacija „Talka kalbai ir Tautai“, Lietuvos žmogaus teisių asociacija, Lietuvos Helsinkio grupė, Piliečių gynybos paramos fondas, Lietuvos žmogaus teisių gynimo asociacija, Lietuvos nacionalinė vartotojų federacija, LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrija, Lietuvių etninės kultūros draugija ir 40 žinomų visuomenininkų.
Sausio 10 d. Seimo nariams pareiškimus, raginančius nepažeist Valstybinės lietuvių kalbos statuso, atskirai išsiuntė Asociacija „Talka kalbai ir tautai“, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio vadovybė.
Visuomenininkai, atkreipdami Seimo narų dėmesį į tai, kad projektas Nr. XIIIP-535(2), prieštarauja konstituciniam LR valstybinės lietuvių kalbos statusui, LR Konstitucinio Teismo (KT) nutarimams bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadoms, siūlo palaikyti alternatyvų projektą XIIIP-471.
„Projektu Nr. XIIIP-471 siūloma asmenvardį rašyti valstybine lietuvių kalba pagrindiniame asmens dokumento puslapyje, o kitame asmens dokumento puslapyje Lietuvos piliečiui pageidaujant leisti įrašyti asmenvardį ir kitomis kalbomis. Šis projektas atitinka bemaž 70 000 piliečių parašais Seimui įstatymo leidybos iniciatyvos teisę oficialiai teiktą piliečių siūlymą ir neprieštarauja konstituciniam LR valstybinės lietuvių kalbos statusui bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadoms. Svarbiausia – atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją, nes neskirsto Lietuvos piliečių pagal tautybę ar pilietybės įgijimo būdą, atmeta bet kokias užuominas į praeityje buvusių Lietuvos okupacijų teisėtumą, nekelia grėsmės Lietuvos žemių vientisumui. Tokia praktika yra jau pasiteisinusi, nes jau 25 metus sėkmingai veikia kaimyninėje Latvijoje“, – sako Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ pirmininkas Mindaugas Karalius.
M. Karalius primena, kad dar 1999 spalio 21 d. Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad asmens tautybė „negali būti pagrindas asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Kitaip būtų pažeistas konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas“.
„Siūlymas remtis įrašais protėvių turėtuose dokumentuose reiškia, kad siūloma pripažinti Lenkijos, Vokietijos ir Rusijos okupacinių valdžių išduotus dokumentus, o tai žeidžia valstybės savigarbą, todėl yra nepriimta tarptautinėje praktikoje. Visus nelietuviškus įrašus asmens dokumentuose galėjo padaryti tik okupacinės valdžios, nes įrašai tarpukario Lietuvos Respublikos asmens dokumentuose buvo daromi valstybine lietuvių kalba.
Taigi, asmenvardžių rašymas nelietuviškomis raidėmis niekaip nepasitarnautų Lietuvos ir Lenkijos santykių gerinimui, nes pagarba Lietuvos valstybingumui ir kovotojams už jį neleidžia „atkurti“ lenkiškų įrašų, remiantis 1920-1939 m. Lenkijos okupacinės valdžios išduotais dokumentais Vilniaus krašte, o kitokių lenkiškų įrašų oficialiuose valstybiniuose dokumentuose nėra“, – rašoma „Talkos kalbai ir tautai“ pareiškime.
Asociacijos „Talka kalbai ir tautai“ tarybos ir VLKK Kalbos politikos pakomisijės narė, kalbininkė prof. Laima Kalėdienė stebisi, kad įstatymus dėl asmenvardžių Seimui teikiantis Seimo teisės ir teisėtvarkos komitetas bando ignoruoti VLKK išvadą dėl teikiamų įstatymo projektų:
„Konstitucinis Teismas 2014 m. yra nurodęs, kad be Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvados negali būti priimtas vardų ir pavardžių asmens dokumentuose rašybą reglamentuojantis įstatymas. VLKK išvada buvo pateikusi du kartus, o 2021 m. trečią kartą vėl pakartojo nurodydama, kad pritariama leidimui paraidžiui perrašyti pavardes iš dokumentų originalo tik dviem atvejais, kai: pavardė įgyjama per dabartinę santuoką su užsieniečiu arba užsienietis įgyja arba atkuria Lietuvos pilietybę. Jokių kitokių išimčių VLKK nenumato“, – sako kalbininkė.
Visuomenininkai ragina Seimo narius prisiminti Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaiką ir prašo, užkardant grėsmę valstybiniam lietuvių kalbos statusui bei Lietuvos Respublikos teritoriniam vientisumui, nepalaikyti projekto XIIIP-535 (2), griaunančio pagrindinio nepriklausomos Lietuvos Respublikos statramsčio Valstybinės lietuvių kalbos Konstitucinį statusą.
Visuomenėje didelį atgarsį turinčius asmenvardžių rašybos asmens tapatybės dokumentuose įstatymų projektus Seimas numatęs svarstyti sausio 11 d., antradienį, 14.10-14.40 val. Balsavimas dėl projektų darbotvarkėje yra numatytas 16.00–16.50 val.
