Vievio jubiliejinės šventės apdovanojimų dalyviai. Pirmoje eilėje iš kairės: Gintaras Jančiauskas, Eugenijus Vedeckas, Daiva Urbonavičiūtė, Ričardas Pranukevičius, Raimondas Ivaškevičius, prof. Tadas Šumskas, Alfonsas Kelmelis, Vladislovas Molis, Zenonas Pukėnas, Robertas Jankauskas, Vilma Paškevičienė, Edita Kircūnienė, Inga Kartenienė, Audronė Stepankevičiūtė, Romutė Lapinskienė, Virginija Zykienė, Regina Sakalauskienė, Irena Senulienė, Marija Slavinskienė, Nijolė Leonavičienė, Audronė Davidavičienė, Jolita Apanavičienė, Nijolė Anskaitienė, Jaroslavas Cechanovičius, Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė, Zofija Lickūnienė, Edvinas Virpša.
Antroje eilėje iš kairės: Silvija Bielskienė, Julija Kirkilienė, Danutė Kameneckienė, Danutė Baliūnienė, Danutė Aleksiūnienė, Violeta Šimkūnienė, Virginija Šumskienė, Ričardas Leckas, Vaida Davidavičienė, Gintas Vilkelis, Kęstutis Vaitukaitis, Gediminas Ratkevičius, Eugenijus Petrauskas, Agnė Landžiūtė, Kęstutis Vilkauskas, Rimantas Baravykas. Liudmilos Felčinskajos nuotr.
XX–XXI a. sandūroje Vievis tapo svarbiu miestu svarbiausioje šalies magistralėje Vilnius–Kaunas. Miesto valdžia ir Elektrėnų savivaldybė, kuriai Vievis priklauso nuo 2000 m., pasirūpino tą praeitį pažymėti: atsirado memorialinė lenta, skirta vienai pirmųjų Lietuvoje išleistų Meletijaus Smotrickio slavų kalbos gramatikai ir čia veikusiai spaustuvei; Vievio kleb. Alfonso Kelmelio siūlymu ir iniciatyva iškilo puikus, originalus paminklas Popiežiui Jonui Pauliui II. Ir dar vienas svarbus akcentas: garsaus Vievio vaistininko, lietuvybės puoselėtojo, knygų leidėjo Jurgio Milančio vardu pavadinta Vievio pradinė mokykla (1936). Beje, tai yra puikus pastatas, statytas Antano Smetonos laikais.
XX a. sovietų laikais Vievis tapo rajono centru. 1963 m. Vievio rajonas buvo prijungtas prie Trakų rajono ir turėjo didelę įtaką pastarojo vystymuisi, nes tuometiniame Vievio rajone pradėta statyti Lietuvos valstybinė elektrinė. Nemaža dalis Vievio rajono specialistų persikėlė dirbti į Trakų rajoną. Vienas jų buvo – Julius Pulauskas, tapęs Trakų rajono kultūros skyriaus vedėju. Jis ėmėsi didelio lietuvinimo darbo. Ir tie rezultatai netruko pasireikšti. Tačiau šioje didelėje veikloje Trakų rajone vis dėlto reiškėsi specialistai, tarnautojai, kilę iš Vievio krašto. Jų įtaka meno saviveiklai buvo labai didelė. Tos veiklos rezultatu tapo ir Trakų kultūros rūmų statyba, kurios ne tik iniciatoriumi buvo Julius Pulauskas. Būtų galima vardyti ir daugiau kitų dalykų, kurie turėjo įtakos Trakų rajono vystymuisi. Tuo tarpu Vievis irgi sparčiai vystėsi: pastatytas vienas pirmųjų Lietuvoje Vievio paukštynas ir daug kitų įmonės, pramonės objektų.
2000 m. Vievio rajonas padalytas pusiau ir atsirado Elektrėnų savivaldybė. Šiandien nėra mūsų tikslas aptarti, ar tai buvo gerai, ar blogai padaryta. Tačiau mažųjų savivaldybių Lietuvoje, kaip antai Kazlų Rūdos, Pagėgių ir kt., sparčiai mažėjant gyventojų skaičiui, tikslas, dėl kurio jos buvo steigiamos, vargu, ar pasiteisino. Tačiau šiandien reikia atiduoti pagarbą Elektrėnų savivaldybei, kuri rūpinasi kultūros paveldo išsaugojimu. Kaip puikų pavyzdį galima paminėti Vievio savanorių kapus, kuriuose plazda Lietuvos valstybinė vėliava, jie sutvarkyti ir prižiūrimi.
Didžiausias jubiliejinis renginys vis dėlto buvo kultūros centro ir bibliotekos naujo pastato atidarymas. Jo buvo laukiama daugiau kaip 30 metų. Vis nesisekė pradėti statybos, projektavimo darbų. Pastaraisiais metais pagaliau pavyko tai atlikti ir pastatas, kurio labai reikėjo Vieviui, atsirado, tad yra eksploatuojamas. Ir tai iš tikrųjų yra labai gera dovana Vievio jubiliejui. Mieste esanti Trakų gatvė atnaujinama, tiesiami šaligatviai. Taip kad naujasis Vievio kultūros centras papuošė Trakų gatvę.
Jubiliejinės Vievio miesto šventės dalyvės (iš kairės): Zita Jankūnienė, Dalia Davidavičienė ir Laimutė Dzimidavičiūtė. Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
Jubiliejaus proga Elektrėnų savivaldybė apdovanojo medaliais „Vievis 500“ (autorius – Antanas Vaičekauskas, gamintojas – UAB „Metalo forma“) daugiau kaip pusšimtį asmenų, nusipelniusių Vievio kraštui: tai – Alfonsas Kelmelis, Gintaras Dobilaitis, Eugenijus Vedeckas, Danutė Baliūnienė, Danutė Kameneckienė, Edita Kircūnienė, Virginija Šumskienė, Giedrė Tartėnienė, Gintas Vilkelis, Audronė Davidavičienė, Agnė Landžiūtė, Arnoldas Jonaitis, Marius Dužinas, Vaidotas Lenktys, Arnas Stasevičius, Ričardas Leckas, Leonid Sterlin, Virginijus Stančikas, Ovidijus Barkauskas, Gintaras Jančiauskas, Robertas Jankauskas, Edvinas Virpša, Jovita Apanavičienė, Daiva Urbonavičiūtė, Silvija Bielskienė, Julija Kirkilienė, Juozas Vercinkevičius, Vilijus Vaitelis, Egidijus Mažylis, Irena Senulienė, Nijolė Leonavičienė, Danutė Aleksiūnienė, Zofija Lickūnienė, Gediminas Ratkevičius, Raimondas Ivaškevičius, Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė, Violeta Šimkūnienė, Jekaterina Goličenko, Marija Slavinskienė, Romutė Lapinskienė, Vaida Davidavičienė, Nijolė Anskaitienė, Justinas Mickūnas, Audrius Gaidys, Dainius Pulauskas, Gediminas Poviliūnas, Irmantas Jankaitis, Jaroslavas Cechanovičius, Gintaras Rinkevičius, Tadas Šumskas, Audronė Stepankevičiūtė, Zenonas Pukėnas, Vladislovas Molis, Virginija Zykienė, Vilma Paškevičienė, Eugenijus Petrauskas, Regina Sakalauskienė, Inga Kartenienė, Valdemaras Liachovičius, Algimantas Muzikevičius, Henrikas Venskevičius, Virgilijus Poviliūnas. Taip pat liepos 24 d., sekmadienį, vieviškis akademijos prof. Tadas Šumskas tapo šeštuoju Elektrėnų savivaldybės garbės piliečiu. Jam regalijas Vievio šv. Onos bažnyčioje įteikė savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis. Elektrėnų savivaldybės garbės piliečiais iki tol yra tapę: inžinierius, ilgametis Lietuvos elektrinės direktorius, daugumos Elektrėnų objektų sumanytojas ir iniciatorius Pranas Noreika (2000); dainos „Elektrėnų žiburiai“ autorius, poetas Stasys Žlibinas (2015); monsinjoras, Elektrėnų parapijos klebonas, Elektrėnų dekanato dekanas Jonas Sabaliauskas (2016); sportininkas, ledo ritulio žaidėjas, garsinantis Lietuvos vardą pasaulyje, pasaulinė ledo ritulio legenda Darius Kasparaitis (2020); sportininkas, ledo ritulio žaidėjas garsinantis, Lietuvos vardą pasaulyje Dainius Zubrus (2020).
Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis apdovanojo medaliu „Vievio 500 metų“ medaliu „Trakų žemės“ laikraščio leidėją ir vyr. redaktorių Juozą Vercinkevičių. Liudmilos Felčinskajos nuotr.
Vievio kultūros centras (direktorė Audronė Stepankevičiūtė) ir biblioteka (vedėja Irena Senulienė) pradeda naują gyvenimo etapą. Vievio kultūros centras stiprins savo veiklą, chorinę kultūrą, įvairūs renginiai dabar niekuom nenusileis kitiems šalies renginiams, o Vievio biblioteka įgyja naujas raiškos sąlygas.
Medalio „Vievis 500“ autorius – Antanas Vaičekauskas, gamintojas – UAB „Metalo forma“. Jolantos Zakarevičiūtės nuotr.
Paminklas Popiežiui Jonui Pauliui II Vievyje. Juozo Vercinkevičiaus nuotr.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ,
Juozas VERCINKEVIČIUS
