Lazdynų Pelėdos muziejaus Paragiuose vedėja Sandra Sakalauskienė ir Irena Senulienė prie Vievio miesto bibliotekos. R. Simanavičienės nuotr.
Vievio miesto biblioteka, esanti Kultūros centro pastate, stovinčiame atminties erdvėje, jungiančioje dviejų žymių miesto asmenybių – lietuvybės puoselėtojo Jurgio Milančiaus ir rašytojos Lazdynų Pelėdos – Sofijos Pšibiliauskienės – gyvenimą, veiklą, kūrybą.
Įsikūrusi naujame pastate biblioteka, peržengusi 82 metų veiklos tarpsnį, stengiasi iš naujo save atrasti, įtraukti į kultūrinę veiklą įvairias vietos gyventojų grupes, sudarant sąlygas saviraiškai ir socialinei sanglaudai. Bibliotekos kiemelis, kurį jau puošia skulptūra „Diena prieš rytojų“ (skulpt. Gintaras Mykolaitis, 2020), yra puiki kūrybinė kultūrinė atminties erdvė tarpinstituciniam bendradarbiavimui, bendruomenės laisvalaikiui. Čia bibliotekos iniciatyva gegužės mėnesį pasodinti du lazdynai, rašytojų seserų Ivanauskaičių – pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu, atminimui.
Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu pasirašinėjo dvi seserys Ivanauskaitės – Sofija Pšibiliauskienė (1867 09 16–1926 03 15) ir Marija Lastauskienė (1872 05 15–1957 07 19). Kūryboje pagrindinę vietą vis dėlto užima Sofijos Pšibiliauskienės proza.
Būtent Sofija yra tarp mūsų miesto kultūros istorijai brangių žmonių, kurios gyvenimo ir kūrybos atkarpa susijusi su Vieviu. S. Pšibiliauskienė 1907–1910 metais gyveno Vievyje, pas vaistininką Jurgį Milančių, name ( dab.Vilniaus g. 28), kurio kiemas ribojasi su bibliotekos kiemeliu. Vievyje Sofija parašė gražiausius savo kūrinius: „Motulė paviliojo“(1908), „Stebuklingoji tošelė“ (1907), „Pavasario rytmetį“ (1905), „Ir pražuvo kaip sapnas“ (1908), romaną „Klaida“ (1909).
Lazdynų Pelėdos kūryba priskirtina psichologinio realizmo krypčiai, iškilusiai XX a. pradžioje ir pirmaisiais dešimtmečiais buvo viena labiausiai skaitomų mūsų rašytojų. Šiandien Lazdynų Pelėdos kūryba, kaip ir kitų žymiausių XIX–XX a. pradžios rašytojų – Žemaitės, Šatrijos Raganos, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, yra nepelnytai pamiršta. Jos kūrinių jau nėra mokymo programose.
2022-ieji metai ypatinga proga paminėti Lazdynų Pelėdos – dviejų seserų rašytojų – Marijos Lastauskienės 150-ąsias ir Sofijos Pšibiliauskienės 155-ąsias gimimo sukaktis ir prikelti iš užmaršties rašytojos kūrinius. Bibliotekos rengiami Lazdynų Pelėdos atminimo renginiai įvairiapusiškai papildantys „Vievis – Mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2022“ ir pirmojo Vievio vardo paminėjimo 500-ųjų metinių kultūrines veiklas. Miesto bendruomenei itin svarbu pažinti krašto kultūrą, istoriją, asmenybes bei savo veiklomis garsinti miestą, skelbti žinią, kad čia gyveno, o dabar veikia aktyvūs ir kūrybingi žmonės.
Lazdynų Pelėdos vardo Vievio bibliotekai suteikimas rugsėjo 16 dieną minint rašytojos 155-ąsias gimimo metines, padėtų prikelti iš užmaršties rašytojos kūrinius, saugoti ir puoselėti jų vertybes bei įamžintų atminimą.
Biblioteka inicijuoja rašytojos Lazdynų Pelėdos įamžinimo būdą – bibliotekos logotipą – grafinį ženklą su užrašu: VIEVIO MIESTO LAZDYNŲ PELĖDOS BIBLIOTEKA. Sukurtas logotipas – išsiskiriantis, atpažįstamas ir lengvai pritaikomas visuose media kanaluose – taps bibliotekos komunikacijos ir rinkodaros dalimi. Vievio miesto bibliotekos logotipo projekto autorius Nedas Svetlikauskas.
Irena Senulienė
ESVB filialo Vievio m. Lazdynų Pelėdos bibliotekos vedėja
