Didėjantis vaistininkų trūkumas kelia įtampą farmacijos sektoriuje, teigia šalies vaistinių tinklų atstovai. Specialistų paklausa vis labiau viršija pasiūlą, o tai ateityje gali sumažinti farmacinių paslaugų prieinamumą.
„Vien penki didžiausi šalies vaistinių tinklai šiuo metu ieško per 150 vaistinėse galinčių dirbti specialistų. Augant farmacinių paslaugų ir konsultacijų poreikiui, prognozuojame, kad vaistininkų trūkumo problema artimiausiais metais tik aštrės, ypač mažesniuose šalies miesteliuose ir regionuose. Juolab kad dviejuose šalies universitetuose vykdomos farmacijos studijų programos jau negali patekinti vis labiau rinkoje augančio vaistininkų poreikio dėl per mažai valstybės finansuojamų studijų – per metus tradiciškai paruošiama apie 100 vaistininkų, ir vos trečdalis studijų vietų yra finansuojama valstybės“, – sako Lietuvos vaistinių asociacijos (LVA) pirmininkė Kristina Nemaniūtė-Gagė.
Kristina Nemaniūtė-Gagė
„Eurovaistinė“ pernai priėmė 109 farmacijos specialistus, „Gintarinė vaistinė“ ir „Norfos vaistinė“ – per 100, „Camelia“ – 70, BENU – 55. Tačiau darbuotojų trūkumo klausimo tai neišsprendė. „Eurovaistinė“ ir šiuo metu ieško dar 54, „Gintarinė vaistinė“ ir „Norfos vaistinė“ – 50, „Camelia“ – 30, BENU – 7 vaistinėse galinčių dirbti farmacijos specialistų.
„Kvalifikuotų darbuotojų trūkumą jaučiame nuolat, o pandemijos metu padidėjęs vaistininkų konsultacijų poreikis šią problemą dar labiau paaštrino. Be to, vaistininkų dar labiau ėmė trūkti vaistinėms pradėjus teikti skiepijimo nuo COVID-19 ir kitų ligų paslaugas“, – sako „Gintarinės vaistinės“ generalinė direktorė Rūta Bagdonavičienė.
Didžiausias trūkumas – sostinėje ir provincijoje
Pasak „Eurovaistinės“ direktorės Aušros Rubės, sudėtingiausia rasti vaistinių darbuotojų yra Vilniuje, Varėnoje, Druskininkuose, Mažeikiuose, Joniškyje, Naujojoje Akmenėje, Pakruojyje, Šilutėje, Pagėgiuose, Skuode, Visagine ir Ignalinoje.
„Nors farmacijos specialistų itin trūksta Vilniuje, ši problema ne mažiau aktuali šalies regionams – jauni specialistai nenori dirbti provincijoje“, – antrina R. Bagdonavičienė.
Vaistinių tinklų vadovų teigimu, kai kuriuose miesteliuose dėl farmacijos specialistų trūkumo tenka atidėti naujų vaistinių atidarymo planus. Surasti naują darbuotoją, pasak jų, užtrunka nuo mėnesio iki pusės metų. Be to, kandidatai patys kreipiasi itin retai, tad darbuotojų paieška vykdoma „galvų medžioklės“ principu.
„Farmacijos specialistai patys dažniausiai nekandidatuoja. Renkame rekomendacijas, atrankos specialistai vizituoja šalyje veikiančias vaistines ir tiesiogiai kalbasi su vaistininkais, kviesdami juos prisijungti“, – sako „Eurovaistinės“ direktorė A. Rubė.
Universitetuose mažėja valstybės finansuojamų vietų
„Camelia“ generalinės direktorės Aušros Budrikienės teigimu, esminė specialistų trūkumo priežastis yra ta, kad valstybės finansuojamų vietų skaičius universitetuose, kurie ruošia būsimus vaistininkus, yra labai mažas ir buvo dar labiau sumažintas praėjusiais metais.
„Šiais mokslo metais valstybė finansuoja tik 36 vietas farmacijos studijų programoje. Visi likusieji, kurie nori tapti vaistininkais, už mokslą turi mokėti brangiai. Tiek valstybės finansuojamų vietų nepakanka norint padengti vaistininkų trūkumą. Kol nesikeis ši situacija, tol tai bus didelė problema, ypač dabartinėmis aplinkybėmis, kai patekti pas gydytojus yra sudėtinga, o pačių gydytojų irgi trūksta. Būtent vaistininkai galėtų sumažinti sveikatos priežiūros sektoriaus krūvį: konsultuoti pacientus, skiepyti, galbūt ateityje pratęsti receptinių vaistų receptus ir atlikti kitas būtinas funkcijas“, – komentuoja ji.
BENU generalinė direktorė Rasa Montvilė pritaria, kad jaunų specialistų trūkumas tik didės.
„Farmacijos studijos yra labai kompleksinės, specialistų parengimas reikalauja daug akademinių investicijų, o valstybės finansuojamų vietų Lietuvos sveikatos mokslų universitete bei Vilniaus universitete yra per mažai, kad rinkoje netrūktų kvalifikuotų farmacijos specialistų“, – aiškina R. Montvilė.
Anot „Eurovaistinės“ direktorės A. Rubės, dėl vaistininkų darbdaviai konkuruoja įvairiausiomis priemonėmis. „Norėdami išlaikyti vaistininkus nuolat peržiūrime jų atlyginimus. Esant poreikiui, perkeliame juos į patogesnę darbo vietą geografiniu atžvilgiu, pasiūlome patogesnį darbo laiką, didesnes atsakomybes“, – sako A. Rubė.
Tai, kad vaistininkų trūksta ne tik vaistinėms, rodo ir tas faktas, kad jie yra įtraukti į Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigose trūkstamų profesijų sąrašą.
