Jau daugiau nei 10 metų vaistinių tinkle „Camelia“ dirbančią vaistininkę Viktoriją Rimkuvienę šiandien atpažįsta ne tik gimtojo miesto Jonavos, bet ir kitų šalies miestų gyventojai – moteris tapo vienu iš įmonės darbdavio kampanijos veidų. Vaistininkė atvirauja, kad jaučiasi užtikrinta atradusi savo pašaukimą, tačiau kasdienis darbas skiriasi nuo to, su kuo kadaise teko susidurti universitete. Ji atskleidžia, kaip atrodo šiuolaikinio vaistininko kasdienybė ir kokie sprendimai atvedė ją į dabartinį karjeros tašką.

Pasakodama apie tai, kaip vaistininkystė atsirado jos gyvenime, Viktorija prisipažįsta, kad dar darželyje įsivaizduodavo save vilkinčią baltą chalatą ir dirbančią gydytoja. Vaikystėje vaistinėse jai lankytis neteko, artimųjų rate vaistininkų taip pat nebuvo, tad ši profesija tuomet jai atrodė tolima ir nepažįstama. Po kurio laiko svajonė tapti gydytoja prigeso, tačiau gabumai tiksliesiems mokslams išryškėjo vyresnėse mokyklos klasėse.

„Mokykloje geriausiai sekėsi būtent tikslieji mokslai, todėl pasirinkau sustiprintas matematikos, chemijos ir biologijos mokymosi programas. Visgi tikrasis apsisprendimas dėl karjeros krypties atėjo visai netikėtai – jau buvau užpildžiusi stojimo paraišką į aukštąsias mokyklas, kai paskutinę dieną, dar turėdama galimybę nemokamai pakeisti prioritetų sąrašą, sukeičiau vietomis medicinos ir farmacijos studijas. Taip vaistininkystė tapo mano spontanišku pasirinkimu, kurio niekada nesigailėjau“, – sako V. Rimkuvienė.

Iniciatyvos ėmėsi pati

Vaistininkė pamena, kad besibaigiant antram kursui, ji jau kibo į darbus – įsidarbino konsultante vaistinėje, kadangi vaistininko licencijos dar neturėjo. Vėliau, trečiame kurse, ne tik mokantis, bet ir dirbant visą darbo dieną, mergina pajuto, kad poilsio trūkumas visgi nugalėjo, tad paskutinius du likusius metus ji susitelkė tik į studijas. Atėjus laikui pasirinkti praktiką, Viktorija išbandė savo jėgas gamybinėje vaistinėje, kur prižiūrima specialistų, gamino vaistus pagal gydytojų išrašytus receptus. Kurį laiką ten ir liko darbuotis.

„Prie „Camelia“ komandos prisijungiau daugiau nei prieš dešimtmetį. Tiesą sakant, pati paskambinau – tuo metu labai norėjosi pokyčių, kurių ankstesnė darbovietė negalėjo pasiūlyti. Ir ši iniciatyva pasiteisino su kaupu – tai buvo vienas geriausių mano sprendimų, jaučiuosi čia atradusi savo vietą.

Kai įsivažiavau į darbą ir subūrėme pilną, motyvuotą kolektyvą, mūsų vaistinei sekėsi tikrai puikiai. Be savo tiesioginio darbo dar nuvykdavau padėti ir kitoms vaistinėms – tuo metu tai nebuvo oficiali pareigybė, bet norėjosi padėti. Net per savo mergvakarį ryte nuvažiavau padėti filialui, kuriam ištiko bėda“, – pasakoja V. Rimkuvienė.

Vaistininkės iniciatyvumas, užsidegimas ir motyvacija neliko nepastebėti, mat kolegos ją paskatino tapti ir vaistinių tinklo ambasadore. Taip Viktorija gali dalyvauti daugybės procesų kūrime iš vidaus, prisidėti prie pokyčių, tobulinimų, programų atnaujinimo, mokymų organizavimo ir pan. Anot jos, tai buvo vienas svarbiausių žingsnių jos karjeroje, leidžiančių augti tiek asmeniškai, tiek profesiškai ir tobulėti kartu su įmone.

Pamokos, iššūkiai ir motyvacija

Viktorija paaiškina, kad nepaisant to, jog ji jaučiasi esanti jai skirtame karjeros kelyje, įvairūs iššūkiai vis tiek neaplenkia. Pasak jos, šiuolaikinis vaistininkas turi daug daugiau atsakomybių, nei dalis visuomenės įsivaizduoja – vaistininkas ne tik išduoda vaistus pagal gydytojo išrašytus receptus, bet taip pat yra visavertė visuomenės sveikatos dalis: dalyvauja visuomenės švietime, profilaktikoje, nuolat kelia savo kompetenciją, seka naujoves ir geba jas pritaikyti praktikoje.

„Baigus studijas ir pradėjus dirbti vaistinėje greitai supranti, kad teorinės žinios – tik pradžia ir jų tikrai neužteks. Karjeros pradžioje jautiesi neužtikrintai, todėl be galo svarbiu aspektu tampa geras mentorius – tas, kuris padės tvirtus profesinius pamatus ir padės įgauti daugiau pasitikėjimo savimi ir turimomis žiniomis.

Kitas, ne mažiau svarbus iššūkis – emocinis. Vaistininkas nuolat susiduria su žmonių problemomis, ligomis, kartais net skaudžiomis gyvenimo istorijomis. Pradžioje šias patirtis nešdavausi namo – jos tikrai neleido ramiai miegoti. Laimei, vaistinė suteikia galimybę pasinaudoti psichologo pagalba, ir tai – didelis žingsnis, rūpinantis darbuotojų emocine sveikata“, – sako vaistininkė V. Rimkuvienė.

Ji paaiškina, kad vaistininko darbas taip pat jai leidžia jaustis arti žmogaus: išgirsti problemas, padrąsinti, patarti ar, jei reikia, nukreipti pas gydytoją. Anot Viktorijos, dažnai būtent vaistininkas tampa tuo šviesuliu, kuris suteikia pacientui vilties – kartais pakanka tik šilto, nuoširdaus žodžio ir liga nebeatrodo tokia sunki.

„Taip pat mane labai žavi stipri komanda ir glaudus bendradarbiavimas tarp vaistininkų, vaistinių ir centrinio biuro. Jaučiasi nuoširdus palaikymas, pasitikėjimas ir susikoncentravimas į vaistininkystės misiją – tai labai motyvuoja. Jauti, kad tavo nuomonė svarbi ir turi įtakos. Džiugina ir tai, kad galiu išlikti objektyvi ir dirbti pagal savo profesines ir asmenines vertybes – būti tikru vaistininku šiuolaikinėje vaistinėje“, – priduria vaistininkė.

„Camelia“ pranešimas