2019-ieji valstybės gyventojams socialinėje politikoje atnešė nemažai naujovių. Nuo šių metų pradžios įsigaliojusi pensijų kaupimo pertvarka, kai pensininkai nebemoka už jaunimo privatų kaupimą, t. y. Sodra neperveda privatiems pensijų fondams. Jaunimui padeda kaupti valstybės biudžetas ir sumažintas mokestinis tarifas, o Sodroje formuojamas didelis rezervas tam, kad kasmet būtų galima didinti pensijas tiek, kiek didėja dirbančiųjų algos. Pagaliau išspręstas konfliktas tarp kartų interesų ir apsaugoti labiausiai pažeidžiamų žmonių – pensininkų – interesai. Jaunoms šeimoms atsirado būsto regionuose programa, nuo sausio iki 50 EUR (daugiavaikėms iki 70 EUR) padidėjo vadinamieji vaiko pinigai, kuriais siekiama mažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį. Sulaukus 2019-ųjų džiugios naujienos pasiekė ir mažiausiai uždirbančiuosius – sumažėjo gyventojų pajamų mokestis per NPD ir jo bazės plitimą, padidėjo minimali mėnesinė alga. Važinėdamas po Trakų rajoną ir bendraudamas su vietos gyventojais, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos Trakų skyriaus pirmininkas Vladyslav KRAVČUN sulaukė daug klausimų, susijusiųsu socialine politika. Ta proga politikas nusprendę atsakyti į gyventojams rūpimus klausimus, pasikviesdamas LR socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį bei Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotoją Tomą Tomiliną.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis (kairėje), LVŽS Trakų skyriaus pirmininkas, Trakų r. savivaldybės tarybos narys Vladyslav Kravčun, Seimo narys Tomas Tomilinas (dešinėje) bendravo su trakiečiais apie socialinę politiką
Susitikimo su gyventojais metu Trakų bibliotekoje Seimo narys Tomas Tomilinas pristatė vieną pagrindinių valdančiosios daugumos (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos) politikos bruožų – skurdo ir socialinės nelygybės mažinimą, todėl jis akcentavo poreikį skirti daugiau lėšų, būtent, socialinei sričiai. „Vienas iš pagrindinių sunkumų, su kuriais tenka susidurti, tai stereotipų laužymas, – aiškino politikas. – Ankstesnių valdžių taupymas („neduokime pinigų veltėdžiams, nes prageria“) darė poveikį ir šalį ištikusiai emigracijai. Pasižiūrėjus kai kurias televizijos laidas, susiformuoja požiūris, kad valstybėje yra daug girtuoklių, nors iš tiesų savivaldybėse jų skaičius svyruoja nuo 2 iki 7 proc. Ir dabar tie vaikai, kurie gauna vadinamuosius vaiko pinigus, o jų yra apie 500 tūkst., beveik 6 000 – vien Trakų rajone, tikrai ne visi iš socialinės rizikos šeimų. Šie pinigai nėra įskaičiuojami į šeimos pajamas, todėl šeima gali drąsiai nebijoti, kad neteks kitų lengvatų, išmokų.“ O kad ši išmokų sistema yra naudinga ir juo labiau veikia, patvirtino Vladyslav Kravčun: „Bendraudamas su gyventojais, žmonės, o ypač jaunos šeimos, dėkoja už vaiko pinigus, nes tai papildoma parama. Gyventojai mielai pasakoja, kaip naudingai juos panaudojo vaikų labui.“ Anksčiau kai galiojo vadinamoji NPD lengvata, ji buvo tik 30 EUR vaikui ir, svarbiausia, iš 6 000 Trakų rajono vaikų ja pasinaudodavo tik pusė vaikų. Ar tai teisinga?
Atvykusios Trakų Sodros darbuotojos teiravosi dėl biudžetininkams dar iki šiol neatstatyto darbo užmokesčio, kuris kriziniu laikotarpiu buvo sumažintas. Ministras patikino, kad atlyginimas bus atstatytas ir toliau planuojamas kasmetinis jo indeksavimas – pareiginės algos bazinis dydis didės kartu su infliacijos augimu ir dar papildomai profsąjungos galės išsiderėti padidinimą. Atskirai kils kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų ir kitų mažiausiai uždirbančių grupių koeficientai.
Labai daug klausimų uždavė lentvarietė Audronė Virginavičiūtė. Vienas iš klausimų, kuris, anot jos, domina gyventojus – kaupti ar nekaupti pensijų fonduose? Ministras teigė, kad kai ankščiau žmogus kaupė fonduose, jo Sodros pensija būdavo mažesnė, todėl jam ir kildavo toks klausimas. „Dabar antroje pensijų pakopoje kaupiantys gyventojai yra paskirstomi į jų amžių atitinkančius pensijų fondus. Tai yra vadinamoji gyvenimo ciklo investavimo strategija. Kiekvienam pagal jo amžių, pajamas yra priskiriamas fondas, kuris atitiktų jo rizikas, ko iki šiol nebuvo, – dėsto L. Kukuraitis. – Dabar stengiamės sumažinti ir administracinį mokestį. Šiuo metu jis yra 1 proc. mokesčio, bet tikimės, gal pavyks susiderėti su fondais dėl 0,5 proc. ar net mažesnio ateityje.“
Susirinkusieji taip pat teiravosi, kaip bus pradėti išmokėti sukaupti pinigai. Kaip aiškino ministras, atsiėmimo būdai yra keli. Jeigu sukaupta suma neviršija 3 000 eurų, išmoką bus galima atsiimti vienu kartu. Ši suma gali būti paveldima, jei kaupęs asmuo miršta. Jeigu sukaupta nuo 3 001 iki 10 000 eurų – tuomet lėšos gali būti atsiimamos periodinėmis išmokomis. Šios lėšos irgi gali būti paveldimos.
Kai gyventojas sukaupia per 10 000 eurų, tuomet jis turi įsigyti pensijų anuitetą, t. y. kad visi sukaupti pinigai pervedami anuiteto mokėtojui, o šis įvertinęs tikėtiną gyvenimo trukmę ir kitus faktorius nustato, kokio dydžio išmoka bus pervedama žmogui iki gyvenimo pabaigos kas mėnesį ar kitu periodiškumu. Įsigijus pensijų anuitetą išmokos privalo būti mokamos, net jeigu asmens sukaupti pinigai baigėsi, o žmogus gyvena ilgiau negu apskaičiuotoji vidutinė gyvenimo trukmė. Pensijų anuitetas gali būti dviejų rūšių – standartinis ir atidėtasis. Standartinio anuiteto atveju išmokos mokamos sulaukus pensijos amžiaus iki pat mirties. Bet išmokos gavėjui mirus, nėra paveldimos. Atidėtojo anuiteto atveju sukaupta suma paskirstoma į dvi dalis. 85–90 proc. sukauptos sumos skiriama periodinių išmokų mokėjimui nuo pensijos amžiaus iki 85-erių. Ši pinigų dalis yra paveldima. Tačiau 10–15 proc. sukauptos sumos skiriama atidėtojo anuiteto mokėjimui nuo 85-erių. Ši lėšų dalis nėra paveldima.
Jolanta ZAKAREVIČIŪTĖ
Autorės nuotr.
