V. Augūnas
Naujuosius metus Vilniaus rajono savivaldybės administracija, vadovaujama liūdnai pagarsėjusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA), sutiko intensyviai besirengdama 2016 metų rinkimams į Seimą.
Šią savaitę Vilniaus rajono tarybai bus pateiktas ir penktadienį praktiškai neabejotinai patvirtintas sprendimas drastiškai didinti valstybės tarnautojų ir pagal sutartis dirbančių darbuotojų Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje skaičius. Siūloma įsteigti 25 papildomas valstybės tarnautojų pareigybes ir įdarbinti 57 naujus darbuotojus pagal darbo sutartis seniūnijose. Taigi, darbą iš savivaldybės administracijos direktorės rankų gautų per 80 žmonių. Sprendimo kaina – pusė milijonų eurų. Žinoma, priežasčių, kodėl etatus kelti reikia surasta ne viena, tačiau kas iš tikrųjų slypi už šių žingsnių? Ką perkame už pusę milijono? Tegul kalba skaičiai. Praėjusių metų sausio 1 d. dienos duomenis, Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje buvo 605 etatai. Palyginimui, tokio paties dydžio Kauno rajone – 368 etatai. Pagal 2015 m. Vidaus reikalų ministerijos tyrimą, vienam savivaldybės darbuotojui Lietuvoje vidutiniškai tenkantis aptarnauti gyventojų skaičius yra 218 žmonių, Vilniaus rajone – 168 žmonės. Kėdainiuose vienas darbuotojas aptarnauja 338 gyventojus. Klausimas: kam reikia daugiau žmonių atlikti tas užduotis, kurias kitose savivaldybėse ir taip atlieka per pusę mažiau darbuotojų? Jau nekalbant apie tai, kad nuo 2011 m. administracijos darbuotojų skaičius Vilniaus rajono savivaldybėje padidėjo 9 procentais… Be to, pagal patvirtintas ir neužimtas pareigybes Vilniaus rajono savivaldybė, 2015 m. sausio duomenimis, taip pat tvirtai pirmaujančiųjų gretose: neužimti 44 etatai (7,28 procento visų pareigybių), čia nežymiai nusileidžiama tik trims rajonams – Šalčininkų, Visagino ir Utenos. Vėlgi – ar nesugebant rasti darbuotojų į beveik dešimtadalį darbo vietų normalu siekti dar didesnio etatų skaičiaus? Ir galiausiai – tendencijos. Po praėjusių rinkimų daugelis savivaldybių ėmėsi efektyvesnio sistemos pertvarkymo žingsnių. Pavyzdžiui, Vilniaus miestas nusprendė atleisti 7 procentus darbuotojų, išlaidas karpo ir kiti miestai. Tuo metu Vilniaus rajonas, nepaisant gerokai mažesnio gyventojų skaičiaus, turi kone tokį pat biurokratinį aparatą, kaip sostinė, nors gyventojų skaičius skiriasi kelis kartus. Ar tai normalu? Kodėl to nori LLRA? Visoje Europoje vyrauja tendencijos, kad aplink sostinę išsidėstę rajonai yra labiausiai išsivystę ir turtingiausi, nes juose gyvena nemaža dalis miestuose dirbančiųjų. Vilniaus rajonas šioje srityje atrodo varganai. Investicijų, atsižvelgiant į labai palankią rajono padėtį, pritraukiama palyginti nedaug, čia gyvenantys miesto gyventojai vengia registruotis, kadangi trūksta lietuviškų mokyklų ir darželių, silpnai išvystyta infrastruktūra. Ar papildomi etatai padės padaryti rajono administracinę struktūrą efektyvesne? Ne, nes daugiau nei pusė naujųjų darbuotojų dirbs pagal darbo sutartis ir gaus minimalią algą. Ne, nes ant gyventojų guls dar pusės milijono eurų našta. Ne, nes papildomi biurokratiniai etatai dar niekur nesukūrė ekonominės grąžos. Jeigu manęs paklaustų, ar norėčiau, kad Vilniaus rajone atsirastų 80 papildomų savivaldybės administracijoje dirbančių tarnautojų, ar būtų išasfaltuojama dvigubai daugiau kelių, nedvejodamas pasirinkčiau antrąjį variantą. Juo labiau, kad per metus savivaldybė už savo lėšas išasfaltuoja vos 4–7 km rajono kelių – ir tai įskaičiuojant ES paramą. Bet galios monopolį turinti LLRA kitos nuomonės neklausia. Nesunku suprasti – kodėl. Jau savivaldos rinkimai parodė, jog Vilniaus rajonas LLRA vadovams kelia rimtą galvos sopulį. Dešimtmečiais trunkanti rajono izoliacija ir ekonominis nuosmukis duoda savo: palaikymas LLRA menksta, vis daugiau jaunimo, nematydami perspektyvų, išvyksta į užsienį, ima braškėti ir kai kurių vyresniųjų tikėjimas neklystančios partijos linija. Todėl artėjant Seimo rinkimams kaip niekada aktualus noras įdarbinti dar aštuonias dešimtis žmonių ir taip užsitikrinti ne tik jų, bet ir jų šeimų narių bei giminių partinį lojalumą. Jau dabar visi 23 Vilniaus rajono seniūnai yra deleguoti LLRA, tad šiuo tūkstančius kainuosiančiu sprendimu siekiama tik siaurų partinių interesų. Nekelia abejonių, jog dėl tam tikrų Vilniaus rajono ypatybių (pavyzdžiui, architektūros ir planavimo) savivaldybės administracijoje gali trūkti vienų ar kitų specialistų, tačiau, esu įsitikinęs, kad šias problemas galima išspręsti perskirstant pareigybes įstaigos viduje. Šiuo atveju balsuosiu „prieš“ pasiūlymą mokesčių mokėtojų pinigais padengti LLRA Seimo rinkimų sąskaitą.
www.delfi.lt
