Užgavėnės – sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greitesnį pavasario ateimą. Pas mus šį šventė švenčiama likus 7 savaitėms iki Velykų. Šis laikotarpis įvairias metais būna skirtingas t.y. nuo vasario 3 iki kovo 9 dienos. Lietuvoje Užgavėnės tradiciškai švenčiamos centrinėse miestų aikštėse, o kaimuose žmonių pamėgtuose susibūrimų vietose.
Šventės ištakos pagoniškos, tačiau dabar glaudžiai susietos su krikščionybe. Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda Gavėna, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.
Primiršusiems senąsias tradicijas primename, jog Užgavėnės – mėsiedo pabaiga, tad reikia 9 arba 12 kartų privalgyti sotaus, riebaus maisto: šiupinių iš kruopų, spurgų, įvairiausių blynų.
Nepamiršta šių tradicijų ir Paluknio gyvenvietės žmonės. Apsitaisę kaukėmis jie skuba į biblioteką, gyvenvietės kultūrinį centrą, kur visada yra laukiami ir kur visada yra gausus būrys vaikučių ir suaugusiųjų, kad pasveikinti juos su Užgavėnėmis, pavaišinti juos Užgavėnių patiekalais ir patiems pasivaišinti gardžiais bibliotekos vedėjos D.Nekulsian prikeptais blynais, kuriais jinai maloniai vaišina visus užsukusius į biblioteką lankytojus ir atėjusius pasveikinti su žiemos pabaiga persirengėlius. Tiek vaikučių, tiek suaugusių dėmesį traukia pastatyta Morė- neatsėjamas šios šventės simbolis. Smagiai pasveikinę vieni kitus ir pasivaišinę kelių rūšių blynais ir kitomis vaišėmis persirengėliai traukia toliau, skelbdami apie žiemos pabaigą ir Gavėnų pradžią.
Jadvyga Daukševič,
Paluknio gyventoja