Per 60 metų karaimų sumažėjo daugiau nei per pusę
Šiais metais sukanka 625 metai, kai karaimų bendruomenė įsikūrė Lietuvoje. Siekiant paminėti šią sukaktį, 2022-ieji paskelbti Lietuvos karaimų metais, o jubiliejinių metų proga karaimų bendruomenės prašymu Lietuvos statistikos departamentas atliko statistinį tyrimą apie šią unikalią mažytę tautą, per šimtmečius išlaikiusią savo kalbą, religiją, papročius ir tradicijas.
Demografinės charakteristikos
2022 m. pradžioje Lietuvoje gyveno 196 karaimų tautybės gyventojai. Per 60 metų karaimų sumažėjo daugiau nei per pusę (54,6 proc.).
Kaip ir visa visuomenė, karaimų tauta sensta. 9,2 proc. visų apklaustųjų buvo 80 metų ir vyresni, 1997 m. tokio amžiaus karaimai sudarė 3,9 proc. visų apklaustųjų. Vidutinis karaimų tautybės gyventojų amžius nuo 1997 m. pailgėjo keturiais metais ir buvo 49,2 metų.
Vaikai iki 16 metų amžiaus sudarė 12,4 proc. (1997 m. – 11,2 proc.) visų karaimų tautybės gyventojų, 60 metų ir vyresni karaimai – 38,8 proc. (1997 m. – 29,6 proc.).
91,4 proc. karaimų gimė Lietuvoje, 8,6 proc. gimė Ukrainoje ir Rusijoje. 154, arba 78,6 proc., buvo grynieji karaimai (tėvo ir motinos tautybę nurodė karaimų) (1997 m. – 80,5 proc.).
Atsakydami į klausimą, kaip vertina santykius tarp skirtingų tautybių žmonių, nė vienas apklaustasis nenurodė, kad santykiai yra konfliktiški ar priešiški. 73,6 proc. mano, kad skirtingų tautybių asmenų santykiai yra labai geri arba geri. Palyginus 2022 m. ir 1997 m. apklausų duomenis, 21,8 procentinio punkto išaugo labai gerai vertinančiųjų skirtingų tautybių asmenų tarpusavio santykius skaičius.
Šeiminė padėtis
Per 25 metus pasikeitė gyventojų struktūra pagal santuokinę padėtį. Didėjo niekada negyvenusių santuokoje asmenų dalis nuo 23 proc. 1997 m. iki 36 proc. 2022 m. 57 proc. niekad negyvenusių santuokoje asmenų buvo iki 40 metų amžiaus. Beveik penktadaliu sumažėjo susituokusių asmenų dalis. Dvigubai išaugo išsituokusių asmenų dalis. 13 išsituokusių ar niekada negyvenusių santuokoje karaimų nurodė, kad gyvena su partneriu.
Didėjo po vieną gyvenančių karaimų dalis. Tokių namų ūkių buvo net 39,8 proc. (1997 m. – 31,1 proc.). Tokia pati dalis (39 proc.) namų ūkių buvo iš dviejų–trijų asmenų, 17,8 proc. – iš keturių–penkių asmenų.
Beveik visuose namų ūkiuose gyveno po vieną šeimą, todėl sąvoka „namų ūkis“ mūsų atveju tapati sąvokai „šeima“. Apklausos metu Lietuvoje gyveno 75 karaimų tautybės šeimos ir 43 mišrios šeimos.
Karaimų šeimos nėra gausios. Vidutinis šeimos dydis buvo 2,31 nario (1997 m. – 2,18). Apklausos metu karaimų šeimose augo 43 vaikai iki 15 m. amžiaus (22 berniukai ir 21 mergaitė). Kaip nurodė jų tėvai, 22 vaikai buvo karaimų, 13 – lietuvių, po keletą vaikų rusų, lenkų tautybės. 96,2 proc. šeimų turi po vieną ar du vaikus ir 3,8 proc. daugiau nei du vaikus.
Kalba ir religija
Karaimai išsiskiria savo kalba ir religija. Karaimų kalba priklauso tiurkų kalbų šiaurės vakarų (kipčiakų) grupei. Ja pasaulyje kalba vos 30 žmonių, gyvenančių Lietuvoje. Ji įrašyta į UNESCO nykstančių kalbų sąrašą.
Apklausos metu gimtąja karaimų kalbą laikė 46 proc., lietuvių – 42,2 rusų – 10,2 proc. apklaustųjų, 1997 m. atitinkamai – 82 proc., 11 ir 7 proc. apklaustųjų. Dar 9,7 proc. (1997 m. – 13 proc.) karaimų, nurodžiusių kitą gimtąją kalbą, moka kalbėti ir rašyti karaimų kalba. Didžioji dauguma (74 proc.) karaimų kalbos mokėsi namuose.
41 proc. nemokančiųjų karaimų kalbos norėtų jos išmokti, 67 proc. norėtų, kad karaimų kalbą mokėtų jų vaikai, 33 proc. apklaustųjų trūksta praktinio kalbėjimo.
Karaimai gyvendami tarp įvairių tautybių žmonių išmoko skaityti ir rašyti rusų (52 proc.), lietuvių (31,1 proc.), lenkų (28,1 proc.) kalbomis. 1997 m. rusų kalbą mokėjo 97 proc., lietuvių – 80 ir lenkų 34 proc. karaimų. Be išvardytų kalbų 49,5 proc. karaimų moka anglų kalbą (1997 m. – 12 proc.), 7,7 proc. – vokiečių, 5,1 proc. – prancūzų. Vieną kalbą, be savo gimtosios, moka 31,6 proc. karaimų, dvi – 30,5 proc., tris – 23, keturias – 8,6 proc.
Karaimų tikėjimą išpažįsta 71,9 proc. apklaustųjų. 3,6 proc. išpažino kitą tikėjimą, 8,7 proc. buvo netikintys, 15,8 proc. atsisakė nurodyti religinę bendruomenę, kuriai priklauso. 1997 m. 86 proc. apklaustųjų nurodė karaimų tikėjimą, 1 proc. išpažino kitą tikėjimą ir 13 proc. buvo netikintys. 84,4 proc. išpažįstančiųjų karaimų tikėjimą laikosi papročių ir religinių normų, dalyvauja religinių švenčių pamaldose ir praktikuoja kasdienes maldas.
Išsilavinimas
Tyrimo duomenimis, aukštąjį išsilavinimą turėjo 53,3 proc. karaimų tautybės gyventojų. Moterų su aukštuoju išsilavinimu dalis, palyginti su 1997 m., didėjo labiau nei vyrų ir siekė 58,5 proc. Tai rodo, kad moterys šiek tiek sparčiau siekė aukštojo išsilavinimo. Tiek vyrų, tiek moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, dalis lenkia visų šalies gyventojų vidurkį. Šalies gyventojų su aukštuoju išsilavinimu vidurkis – 27 proc., moterų – 30,6 proc., vyrų – 22,8 proc.
Ekonominis aktyvumas
Kas antras karaimas – užimtas, t. y. dirbo darbą, už kurį gavo darbo užmokestį pinigais ar natūra, arba turėjo pajamų ar pelno. Didžioji dalis (79,3 proc.) dirbančių asmenų buvo samdomieji darbuotojai, likusieji – darbdaviai ir savarankiškai dirbantys asmenys. Kas trečias karaimas buvo pensininkas. Du trečdaliai karaimų – vadovai ir specialistai.
Karaimų pasitenkinimas savo namų ūkio materialine padėtimi nuo 1997 m. gerokai išaugęs. 62,1 proc. savo namų ūkio materialinę padėtį vertino labai gerai ir gerai, 35,9 proc. – patenkinamai ir 2 proc. – blogai. 1997 m. 9 proc. karaimų savo namų ūkio materialinę padėtį vertino gerai, du trečdaliai – patenkinamai ir penktadalis – blogai.
Karaimams svarbūs yra laisvalaikis ir poilsis. Ir vyrai, ir moterys daug laisvo laiko skiria skaitymui, savišvietai, televizijai, technikai, kompiuteriams, sportui, turizmui. Tai buvo populiariausi laisvalaikio užsiėmimai.
Kaip ir prieš 25 metus, didžioji dauguma karaimų yra įsikūrę Vilniuje, Trakuose ir Panevėžyje. Pusė (1997 m. – 57 proc.) suaugusių karaimų dabartinėje gyvenamojoje vietovėje gyvena nuo gimimo, 21,3 proc. – iki 20 metų.
Nuosavą būstą turėjo 95,8 proc. šeimų (1997 m. – 91 proc.). 33,9 proc. karaimų šeimų gyveno vieno buto name, 66,1 proc. – daugiabučiame name. Vidutinis plotas, tenkantis vienai šeimai, – 75,8 m2. (1997 m. – 62,5 m2). Daugiau nei 90 proc. būstų turėjo būtiniausius patogumus: vandentiekį, centralizuotą šildymą, vonią, dušą, tualetą, karštą vandenį.
Į statistinį tyrimą iš LR gyventojų registro buvo atrinkti visi Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravę karaimų tautybės asmenys. Sąrašas buvo papildytas 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo duomenimis ir Lietuvos karaimų bendruomenės sąrašais.
Į 2022 m. vykusį statistinį tyrimą buvo atrinkti 143 adresai (namų ūkiai). Iš jų apklausoje dalyvavo 118 namų ūkių, kuriuose gyveno nors vienas karaimų tautybės gyventojas. Apklausti 196 karaimų tautybės gyventojai, iš jų – 22 vaikai. Labai panašus tyrimas buvo atliktas ir 1997 m., todėl duomenis galima palyginti.
© Lietuvos statistikos departamentas
