Organizuojant rudens keliones, šalia programos sudarymo kyla klausimas – koks bus oras, bet paskui šią mintį nuveja kita – kelionei oras visuomet geras, nes mus pasitinka kelioninės įspūdžiai.
Taip ir 2023 spalio 14 d. išvykome su Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos mišria, iš kelių klasių susirinkusia grupe į netolimą, bet gražią kelionę aplankant Augustavą-Vygrius ir Suvalkus.
Augustavas – Lietuvos ir Lenkijos pasienio miestas, turintis gražią istoriją, gamtą ir pramogas, dar vadinamas „Lenkiškąja Venecija“. Miesto įkūrėju laikomas LDK ir Lenkijos karalius Žygimantas Augustas. Pasakojama, kad medžioklės metu karalius paklydo ir nakvynę rado vietinio (dabartinio Augustavo) gyventojo namuose. Žygimantas Augustas buvo dėkingas svetingam gyventojui ir kelių sankirtoje įkuria miestą, kurį pavadina savo vardu. Kaip buvo iš tikro, niekas nežino, bet tiesa yra tai, kad 1557 metais Augustavas gavo Magdeburgo teises. Miestas buvo labai patogioje prekybai vietoje, per kurią ėjo prekybos keliai į Gardiną ir Baltijos uostus Gdanską bei Karaliaučių. Miestas nuolatos augo. Jo turgaus aikštėje yra paminklas miesto įkūrėjui Žygimantui Augustui.
Augustavas garsėja kanalais, kurie buvo pradėti kasti 1824 m., darbams vadovaujant Ignacui Pradzinskiui. Augustavo kanalas turėjo sujungti Vyslos, Narvės ir Bebros intakus su Nemunu, o Nemuną su Baltija planuota sujungti Widawski kanalu, nes Prūsija buvo įvedusi aukštų muitų sistemą užsieninėms prekėms. Kanalų sistema norėta aplenkti Prūsijos teritoriją ir prekes išvežti į Baltijos jūrą. Augustavo kanalas yra Lenkijos ir Baltarusijos teritorijoje (14 šliuzų Lenkijoje, 1 pasienio ruože ir 3 Baltarusijoje). Bendras kanalų ilgis – 103,4 km. Augustavo kanalo teritorijoje yra 12 ežerų. Vandens lygio skirtumai tarp vandens telkinių siekia 0,8–9,8 metro.
Mums pasisekė kartu su kitais turistais gražiu oru plaukti Augustavo kanalu ir matyti, kaip laivas, įplaukęs į vandens kamerą, pakeliamas į kito ežero lygį ir plaukia toliau. Mokiniams labai patiko plaukimas laivu ir susipažinimas su vienu XIX a. pradžios technikos stebuklu.
Kanalu, kaip ir 1999 m. popiežius Jonas Paulius II, atplaukėme į Studeną (Studzienična), kurioje aplankėme Šv. Mergelės koplyčią, minimą nuo 1700 metų kaip vieta, kurioje vyksta stebuklai. Šias žinias apie stebuklus 1740 metais patvirtino Vygrių kamaldulų vienuoliai savo laiškuose. Šalia koplyčios yra šulinys, kuriuo vanduo, pasak ten buvusios vienuolės, gydo akis.
Vėliau kelionė tęsėsi į netoli įsikūrusius Vygrius su sena istorija ir nuostabaus grožio barokiniu Vygrių – Kamaldulių vienuolyno kompleksu.
Pasakojama, kad Vygriuose buvo įkurtas LDK valdovų medžioklės dvaras, kurio žemes 1667 m. Jonas Kazimieras Vaza užrašė iš Italijos atvykusiems kamaldulių vienuoliams. Čia apsigyvenę vienuoliai įsipareigojo melstis už valstybės ir valdovo gerovę. Vienuolyno ir bažnyčios ansamblis sukurtas ant specialiai suformuoto aukštomis sienomis apjuosto Viduramžių citadelę primenančio pylimo. Šis religinis kompleksas tarsi atskiras miestelis su akmenimis grįstomis gatvėmis ir palei jas įkurtais vienuolių namukais, kuriuose vienuoliai gyveno po vieną, kad nepažeistų tylos įžadų.
Kamalduliams priklausė dideli dirbamos žemės plotai, sodai ir net žvėrynas.
1795 m. Kamaldulių vienuolynas atiteko Prūsijai. Jis buvo likviduotas, o Vygriai tapo vyskupijos centru.
Šiuo metu yra turistams lankyti pritaikytas nuostabus barokinės architektūros ansamblis su išlikusiomis vienuolių celėmis ir nuostabaus grožio bažnyčia.
Toliau kelionė tęsėsi po Suvalkus, pakeliui aplankant Seinus, kuriuose vyskupu nuo 1897 m. spalio 23 dienos dirbo žymus Lietuvos poetas, „Anykščių šilelio“ autorius Antanas Baranauskas. Tik XIX a. pabaigoje Seinų tikintieji sulaukė dvasininko, kuris į juos pirmą kartą kreipėsi lietuviškai. A. Baranausko nurodymu Seinuose galėjo lietuviškai melstis priešpiet, o lenkiškos pamaldos vykdavo po pietų.
Suvalkų istorija glaudžiai susijusi su Lietuvos likimu. Gyventojai galėjo neišvykti iš savo miesto, bet jie keisdavo dokumentus, rodančius priklausymą valstybei – iki 1795 m. priklausė ATR, o vėliau atiteko Prūsijai. 1804 m. Suvalkai priklausė Napoleono įkurtai Varšuvos kunigaikštystei. 1815 atiteko Rusijos imperijai autonomijos teisėmis – buvo autonominės Lenkijos karalystės Augustavo vaivadijos, Augustavo gubernijos centras.
1919–1920 metais Suvalkai buvo Lietuvos miestas. Vėliau atiteko Lenkijai.
Dar du pasauliniai karai su valdžių kaita. Labai sudėtingos istorijos miestas, be jame mokiniai turėjo puikaus laiko Suvalkų vandens pramogų parke.
Daiva Kerdokaitė-Kazlauskė,
Trakų Vytauto Didžiojo gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė
Kelionės organizatorių nuotr.
