Trakai nuo seno garsėja savo istorine praeitimi – tai ne tik istorinė Lietuvos sostinė, bet, galime sakyti, ir karaimų sostinė. Šiemet sukanka 625 metai nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto kvietimo karaimams įsikurti Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, taigi 2022-uosius LR Seimas paskelbė Lietuvos karaimų metais. Minėdama šią sukaktį, Trakų viešoji biblioteka pradėjo susitikimų ciklą „Karaimų dienos“, skirtą Lietuvos karaimų metams paminėti ir artimiau susipažinti su kraštiečiais karaimais.
Pirmojo susitikimo metu, kovo 10 d., lankytojai susitiko su nusipelniusia kraštiete, ambasadore, diplomate, vertėja, žurnaliste, rašytoja, Trakų rajono Garbės piliete dr. Halina Kobeckaite. Ambasadorė pasidžiaugė, kad susitikimas įvyko būtent Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo šventės išvakarėse, nes jeigu nebūtų atkurta Nepriklausomybė, tikriausiai nebūtų minimi ir Karaimų metai.
H. Kobeckaitė susitikimo metu papasakojo, kaip keitėsi karaimų bendruomenės gyvenimas prieš Nepriklausomybės paskelbimą ir po to. Būtent sovietmečiu karaimų bendruomenės gyvenimas buvo suvaržytas. Iki 1940-ųjų metų Trakuose veikė karaimų mokykla, biblioteka, įvairios organizacijos, kenesos – Vilniuje, Panevėžyje ir Trakuose. Deja, visa kultūrinė veikla buvo sustabdyta, o bendruomenės susitikimai vyko privačiai. Oficialiai Trakuose veikė kenesa, nors pamaldos vyko namuose. 1962 m. Trakuose buvo organizuota didelė gegužinė, į kurią suvažiavo karaimai iš įvairių miestų: Maskvos, Peterburgo, Odesos. Šventės tikslas buvo suburti jaunimą, kad žmonės galėtų susipažinti ir pabendrauti.
Kalbėdama apie nepriklausomybės laikotarpį, H. Kobeckaitė išreiškė didelę padėką prof. Č. Kudabai, kuris atgimimo laikotarpiu iniciavo ne tik lietuviškos kultūros atgimimą, bet ir tautinių mažumų kultūrinį atgimimą. Būtent jo iniciatyva 1988 m. į Trakus suvažiavo daug Lietuvos karaimų. Susirinkimo metu buvo atkurta karaimų organizacija, kuri vadinosi Lietuvos karaimų kultūros rėmimo grupė prie Lietuvos kultūros fondo. Buvo iškelti svarbiausi uždaviniai: atgaivinti karaimų kalbos pamokas, atgauti nacionalizuotą turtą, rūpintis tautos materialinės kultūros paveldu ir surengti tarptautinį karaimų suvažiavimą. Suvažiavimo metu 1989 m. buvo išleista ir pirmoji karaimų poezijos knyga „Karaimų eilės“. Ji buvo svarbi tuo, kad joje buvo išspausdinti eilėraščiai iš senųjų karaimų rankraščių. Susikūrė ir pirmas saviveiklos ansamblis.
Šiandien karaimų bendruomenė taip pat stengiasi įamžinti savo nematerialųjį paveldą, leidžia knygas, poeziją, vertimus. H.Kobeckaitė pabrėžė, kad ypač svarbu išsaugoti ir užfiksuoti paveldą karaimų kalba, kad būtų galima ją perduoti jaunimui. Kaip sakė pašnekovė, šiandieną džiugina viltis, kad yra bendruomenė, etninio bendrumo jausmas – tai svarbiausias dalykas, kurį reikia išsaugoti. Trakai yra karaimų centras, kuris traukia atvykti, nes čia yra ta karaimų dvasia. Susitikimo metu H. Kobeckaitė paminėjo ir tai, kad dar turi svarbių planų, kuriuos norėtų įgyvendinti.
Dėkojame profesorei už skirtą laiką ir šiltą bei informatyvų pokalbį, kurį galite peržiūrėti ir bibliotekos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje. Antrasis susitikimų ciklo „Karaimų dienos“ renginys Trakų viešojoje bibliotekoje vyks jau kovo 24 d. 17.30 val. su kraštiete, karaimų kilmės aktore, Severina Špakovska. Kviečiame dalyvauti.
Irena Jocienė
Trakų viešosios bibliotekos vyr. bibliotekininkė
Renginio organizatorių nuotraukos
