Naujo tilto statybos pradžia. Šalia matyti dar egzistuojantis senasis tiltas
Trakų miestui visada buvo aktualus susisiekimas tarp skirtingų ežero krantų. Dėl šios priežasties buvo statomi tiltai. Daug problemų miesto gyventojams kėlė tilto nuo Trakų pusiasalio pilies link Varnikų kaimo, per Lukos (Bernardinų) ežerą, nebuvimas. Vasaromis gyventojai per ežerą keldavosi valtimis, o žiemomis į kitą krantą eidavo per pavojingą ežero ledą. Kai 1930 metais buvo įkurtas Trakų jachtklubas, kurio atidaryme dalyvavo tuometinis Lenkijos prezidentas Ignacijus Moscickis, tai paskatino kalbas apie tilto atsiradimą. Vėliau, pokario metais, klubui tapus Žalgirio irklavimo baze, nuo jos link Pusiasalio pilies buvo nutiestas pontoninis tiltas.
Truputį istorijos
Ričardas Kancleris – Trakų sporto veteranas, irkluotojas, 15 metų buvo Žalgirio irklavimo bazės direktoriumi, organizavęs pirmąsias irklavimo regatas „Gintariniai irklai“. Jis papasakojo, jog pirmasis tiltas buvo vadinamas startiniu, nuo kurio vasaros sezonais savo distancijas pradėdavo plaukti sportininkai. Žiemai atėjus tiltas būdavo užstumiamas ir per jį nuo Žalgirio irklavimo bazės link Pusiasalio pilies galima buvo persikelti į kitą krantą. Pastovaus tilto nebuvimas per ežerą suteikė galimybę tuometiniam Trakų garlaiviui kursuoti nuo geležinkelio stoties iki Trakų Salos pilies. Laivas visuomet būdavo sausakimšas čia atvykstančiais poilsiautojais. Kai nuo ežero nutirpdavo ledas, startinį tiltą patraukdavo ir žmonės į kitą krantą plaukdavo savo valtimis arba juos keldavo dvi motorinės valtys sujungtos į vieną, kurios taip pat būdavo pilnos žmonių. Dažnai nuo to svorio jos net imdavo skęsti, bet, laimei, niekas nenukentėjo. Vėliau pamačius, kiek daug žmonių keliasi iš vieno ežero kranto į kitą, buvo nuspręsta startinį tiltą palikti ir vasaromis. Aišku, tuometiniui garlaivio kapitonui nepatiko šis nutarimas, bet buvo rastas sprendimas: kai labai prireikdavo, vieną tilto pusę atkabindavo ir garlaivis ar jachtos laisvai praplaukdavo.
Beno Gudelio tiltas
Ričardas Kancleris prisiminė, jog Benas Gudelis norėjo panaikinti senąjį pontoninį tiltą ir, pasamdęs darbininkus, pradėjo jį išrinkinėti, o pontonines sekcijas tiesiog skandino tilto buvimo vietoje. Trakų gyventojai pastebėję, kas daroma su tiltu, kreipėsi į televiziją. Kiek vėliau Benas Gudelis sustabdė tilto ardymą ir jį paliko pusiau išrinktą gyvuoti toliau. Po kurio laiko senasis tiltas buvo visiškai išrinktas ir pastatytas naujas, dabartinis pontoninis tiltas. Tačiau ir jis buvo suprojektuotas labai prastai, nuolatos siūbuodavo, nes pontoninės sekcijos buvo sustatytos išilgai. Dažnai jaunimas gadindavo tiltą ir jį laužė. Jeigu statant tiltą būtų pasitarta su specialistais, jie būtų siūlę visai kitokią tilto konstrukciją ir pontonines sekcijas nurodytų dėti ne išilgai, o skersai, kas ženkliai sumažintų tilto siūbavimą.
Naujojo tilto statyba
Laikraščio „Trakų žemė“ redakcijai susisiekus su tiltą statančios įmonės UAB „Viadukas“ darbų vadovu Aidu Balsiu, pastarasis papasakojo, jog tiltas Lukos (Bernardinų) ežere bus kitokio tipo negu lygi šiol buvo. Jis stovės jau ne ant pontonų, o ant į ežero dugną sukaltų polių. Pati konstrukcija bus sudaryta iš metalinių sijų bei medinio viršaus. Tilto aukštis nuo vandens paviršiaus iki metalinių sijų sieks 1,5 metrus, todėl praplaukti po tiltu galės tik valtys. Jachtoms bei kitam didesniam vandens transportui nebus galimybės praplaukti iš vieno ežero į kitą. Tilto statybą numatoma baigti per 36 mėnesius.
Kodėl būtina perplaukti iš Lukos (Bernardinų) į Galvės ežerą?
Trakai siekia kurortinio miesto statuso, bet tam, kad šis statusas būtų suteiktas, reikia išspręsti dar daug problemų. Viena iš dabartinių bėdų – Lukos (Bernardinų) ežeras ir jo panaudojimas turizmo reikmėms. Turint tokį didelį ežerą, kuris yra prie pat traukinių bei autobusų stočių, ir neišnaudojus šios galimybės turizmo paslaugoms plėsti, būtų trumparegiškas sprendimas. Pastebėjusi tokią galimybę, Trakų rajono savivaldybė suprato savo klaidas ir gavusi iš Europos Sąjungos lėšų ėmėsi visa tai taisyti. Prie Lukos (Bernardinų) ežero buvo pastatytos keletas visiškai naujų didelių prieplaukų, pritaikytų ne tik valtims, bet ir didesniems laivams, jachtoms ar net Trakų miesto senoliui – baltajam garlaiviui. Sužibo viltis, jog į šį kadaise laivybai naudotą ežerą vėl įplauks jachtos, turistiniai laivai, taip papildant Trakų rajono savivaldybės biudžetą tūkstančiais litų per metus. Vienintelė likusi kliūtis tam – nuo senatvės pradėjęs byrėti pontoninis tiltas, skyręs Galvės ir Lukos (Bernardinų) ežerą. Bet ir ši barikada turėjo būti panaikinta gavus ES lėšas naujo tilto statybai. Tokie nauji pokyčiai labiausiai nudžiugino miesto gyventojus, kurie turėjo jachtas Lukos (Bernardinų) ežere ar laikė jas Galvės ežero „Žalgirio“ jachtklube. Jiems įsižiebė viltis laisvai ir netrukdomai plaukioti. Vietos verslininkai taip pat pamatė galimybę išplėsti turistinių laivų maršrutus, aprodant poilsiautojams Lukos (Bernardinų) ežerą supančios gamtos grožį, o kur dar galimybė nuo naujai pastatytos prieplaukos su laivais, esančios tarp traukinių ir autobusų stoties, pasitikti į Trakus užsukusius keliautojus – vandens taksi paslaugos. Tokiu būdu galima sumažinti atvykstančių poilsiautojų automobilių srautus, kurie vasaros sezono metu užkemša pagrindinę Trakų miesto Vytauto gatvę. Bet visos šios galimybės taip ir liks neišnaudotos, nes naujasis polinis tiltas, turėjęs pagerinti susisiekimą ir atverti naują puslapį Trakų turizmo knygoje, ją užvėrė ir paliko miestą toliau slinkti lėtai į ateitį. Naujai pastatytos prieplaukos Lukos (Bernardinų) ežere taip pat nežinia kam įrengtos, matyt valtininkams ir porai čia plaukiojančių jachtų. Puiki proga žengti didelį žingsnį į priekį buvo neišnaudota. Nors pastačius tiltą yra galimybė keisti jo konstrukciją, bet tam jau reikės papildomų ir didelių lėšų. Kyla klausimai: kodėl buvo neįmanoma iš karto parengti tokį tilto projektą, kuris neštų naudą visam Trakų kraštui, o ne atimtų ir panaikintų naujai atsivėrusias laivybos galimybes iš vietos gyventojų bei verslininkų? Kodėl neįmanoma vieną kartą gerai pastatyti, o yra statoma taip, jog galbūt teks ateityje vėl viską iš naujo koreguoti? Juk tam reikalingi vėl papildomi milžiniški pinigai iš biudžeto. Nejaugi Trakų rajono valdžia gali sau leisti šitaip neapdairiai elgtis su įgyvendinamais projektais, neatsižvelgdama į rajono piliečių nuomonę ir kokią naudą vienas ar kitas projektas jiems suteiks? Kaip visada daug klausimų, o atsakyti į juos nesiruošiama.
„Trakų žemės“ redakcija nusiuntė paklausimą Trakų rajono savivaldybės merui Vytautui Zalieckui dėl informacijos pateikimo apie naujo tilto statybą Lukos (Bernardinų) ežere.
Gyventojų nuomonė apie naujo tilto statybą
Ričardas Kancleris – Trakų sporto veteranas, irkluotojas, 15 metų buvęs Žalgirio irklavimo bazės direktoriumi. Dabartinis tiltas turėjo mažą arką, kas apsunkindavo valčių praplaukimą po juo. Jachtos visai buvo pamirštos, kurios niekaip netilpdavo. Jeigu nebus galimybės pro naujai statomą tiltą praplaukti, tai bus didelis nuostolis Trakams. Aš siūlyčiau, jog dalis naujo tilto būtų pakeliama arba paslenkama į šoną, kad jachtos galėtų kursuoti iš Galvės į Lukos ežerą. Žinau, jog keletas mano kaimynų nori įsigyti jachtas, bet juos atbaido praplaukimo nebuvimas iš vieno ežero į kitą. Galimybės pastatyti jachtą Žalgirio jachtklube irgi nėra, nes jis yra smarkiai perpildytas. Bėgant laikui, vis daugiau žmonių norės įsigyti valčių ar jachtų, bet ar jiems bus verta tai daryti, kai nebus jokios galimybės perplaukti į kitą ežerą? Todėl, manau, jeigu statyti tiltą – reikia statyti jį gerai, jog vėliau nereikėtų jo perstatyti iš naujo.
Konstantinas Kozlovas – Trakų turistinio buriavimo asociacijos vadovas. Asociacija yra nepatenkinta būsimojo tilto statyba, nes nebuvo atsižvelgta į buriuotojų nuomonę. Aš nesuprantu, kam reikia statyti tiltą, kuris visiškai panaikintų galimybę perplaukti iš Galvės į Lukos (Bernardinų) ežerą. Panaudojant ES skirtas lėšas, Lukos (Bernardinų) ežere pastatyta daug prieplaukų, kurios yra pilnai pritaikytos jachtoms ir laiveliams švartuotis. Pastačius polinį tiltą prieplaukos tampa visiškai neaktualios. Kyla klausimas, kokiu tikslu jos ten buvo pastatytos ir kokią naudą duos Trakų miestui? Prieš tilto projekto patvirtinimą buvo minima, jog tilto konstrukcija bus pritaikyta ir jachtoms praplaukti, bet kiek vėliau projektą supaprastino ir šią galimybę panaikino. Man visiškai nesuprantamas toks savivaldybės elgesys.
Kastytis Jurevičius – Vilniaus jachtklubo narys. Nesuprantu Trakų rajono savivaldybės elgesio. Juk statydami tokios konstrukcijos tiltą yra atimama galimybė eksploatuoti Lukos (Bernardinų) ežerą turizmo reikmėms. Visos jachtos yra švartuojamos Žalgirio jachtklubo teritorijoje, kuris yra Galvės ežere, o pastačius šį tiltą jachtoms nebus įmanoma perplaukti. Senas pontoninis tiltas neturėjo tokios galimybės ir kėlė daug problemų, tai dabar ir naują tiltą pastatys tokiu pačiu principu, kur galės plaukioti tik valtys.
Linas Baublys – Vilniaus jahtklubo komandoras. Buvo siūlyta jau senai, kai dar statė Beno Gudelio dovanotą pontoninį tiltą, jog tilto konstrukcija leistų jachtoms ir kitiems laiveliams įplaukti iš Galvės į Lukos (Bernardinų) ežerą. Mes netgi siuntėme pasirašytus raštus Trakų rajono savivaldybei, kad atsižvelgtų į mūsų nuomonę, bet niekas nei tada, nei dabar į mus nekreipė dėmesio. Aišku, labai norėtume, kad būtų galimybė plaukioti iš vieno ežero į kitą.
Vladislavas Sokolinskis – „Nemuno“ irklavimo bazės treneris, Lukos (Bernardinų) ežero pakrantė. Norėčiau, jog naujas tiltas suteiktų galimybę praplaukti mūsų sportininkams ir trenerių kateriui. Jeigu tiltas bus arti vandens paviršiaus arba neturės jokios arkos, tai apsunkins sportininkams gyvenimą, o tinkamų sąlygų nebuvimas kenkia sportiniams rezultatams. Kartais ir dabar būna sunku akademinėms valtims praplaukti pro tokią mažą arką pučiant dideliam vėjui iš vieno ežero į kitą, todėl tikiuosi, kad savivaldybė atsižvelgs į irkluotojų poreikius ir statomas tiltas nekliudys treniruotis bei ruoštis čempionatams.
Algimantas Mačiulis – Trakų irklavimo bazės treneris. Nežinau, kaip būsimasis tiltas atrodys, nesu susipažinęs įdėmiau su projektu, tik norėčiau, jog tiltas būtų aukštesnis, galbūt turėtų arką ar būtų paslenkamas, kad sportininkai galėtų perplaukti iš Galvės į Lukos (Bernardinų) ežerą. Pastarasis ypatingas tuo, kad jame labai mažas bangavimas, geros sąlygos treniruotis. Taip pat manau, jog reikėtų atgaivinti senuosius laivybos kelius, kai didesni laivai (pavyzdžiui garlaivis) galėdavo įplaukti į Lukos (Bernardinų) ežerą. Tokiu būdu Trakuose būtų plečiamas turizmas.
Alvydas Raudonis. Trakų miesto, Vilniaus mažosios gatvės gyventojas (prie Lukos (Bernardinų) ežero). Aš buriuoju jau virš 20 metų. Šio pomėgio pradėjau mokytis Trakuose. Turiu jachtą, ankščiau turėjau didesnę ir ją laikiau Lukos (Bernardinų) ežere, bet laikui bėgant sužinojau, jog nebus galimybės ateityje jachtų turėtojams perplaukti iš Lukos (Bernardinų) į Galvės ežerą, todėl teko ją parduoti. Dabartinis mano laivas yra mažesnis, kurį pastačiau pats pagal olandų brėžinius, kurių teko labai ilgai ieškoti. Jis nuleidžiamais stiebais, tad pro dabartinio pontoninio tilto arką pralendu, bet sunkiai. Pradėjus statyti naująjį tiltą į mano ar kitų nuomonę, kiek yra tekę bendrauti su jachtininkais, nebuvo atsižvelgta. Informacija apie statybas nėra viešinama, todėl teko pačiam eiti ir domėtis, koks tiltas bus, kada pastatys ir ar bus galimybė praplaukti didesniems laivams. Žinoma, gauta informacija buvo miglota ir visų tilto statybos niuansų nežinau. Todėl norėčiau, jog dabartinis statomas polinis tiltas suteiktų galimybę ne tik man, bet ir kitiems žmonėms, turintiems jachtas Galvės bei Lukos (Bernardinų) ežeruose, laisvai ir netrukdomai plaukioti.
Senasis pontoninis tiltas
Trakų Žalgirio jachtklubo nariai pasipiktinę naujojo tilto statyba
Robertas STANEVIČIUS
Autoriaus nuotr.
