Trakų rajono Globos ambasadorė Eimantė Šatevičienė (trečia iš kairės) su vyru Andriumi ir dukrele Trakų rajono Globos centro renginyje

Džiaugiamės galėdami pristatyti Trakų rajono Globos ambasadorę – pedagogę, dviejų vaikų mamą, Trakų rajono savivaldybės mero sutuoktinę Eimantę Šatevičienę.

– Gerbiama Eimante, kuo gyvenime užsiimate, kokia yra Jūsų pagrindinė veikla?

– Esu žmona, mama, dukra, pedagogė – Vilniaus Valdorfo mokykloje dirbau lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Prieš pusę metų sulaukėme šeimos pagausėjimo, tad dabar visą laiką skiriu vaikams –5-erių Aretui ir dukrai Atėnei. Prireikė šiek tiek laiko, kol išmokome būti keturiese, naujo nario atsiradimas šeimoje įnešė naujų vėjų. Šiuo metu išgyvenu geriausią laikotarpį savo gyvenime, nes būti su vaikais, matyti, kaip jie auga, kokie jie yra skirtingi – didelė dovana. Į motinystę žiūriu labai atsakingai, laisvu metu daug skaitau ir domiuosi vaikų raida, psichologija, stengiuosi auginti sąmoningai – tai reikalauja nemažai pastangų ir, žinoma, daug darbo su savimi. Jaučiuosi dirbanti patį atsakingiausią, prasmingiausią, daugiausia jėgų, pastangų ir kantrybės reikalaujantį darbą.

– Kodėl pasiryžote tapti Trakų rajono Globos ambasadore?

– Kai man sukako vos keli metai, mano mama pateko į avariją, kurios metu jai lūžo stuburas. Po šio įvykio man ilgai teko gyventi tai pas vienus, tai pas kitus giminaičius. Iki šiol esu  jiems  labai dėkinga už tai, kad jų namuose jaučiausi saugi ir mylima. Nepaisant to, visada norėjau ramybės ir pastovumo, kiekvieną dieną be galo ilgėjausi ir laukiau mamos, giminaičių nuolat klausinėdavau, kada gi ji pagaliau sugrįš. Džiaugiuosi, kad aš turėjau ko laukti ir buvo žmogus, kuris besąlygiškai mane myli. O vaikai, augantys be tėvų, turbūt, tą jausmą nešiojasi su savimi bene visą gyvenimą – jei neatsiranda žmonės, kurie tą ramybę ir saugumą užtikrintų. Būtent ši patirtis mane paskatino greitai priimti sprendimą ir sutikti tapti Globos ambasadore.

– Ką pirmiausia pagalvojate išgirdusi žodį „globa“? Apie ką Jums ši sąvoka?

– Man ši sąvoka asocijuojasi su šeima, kuri nusprendžia globoti vaiką, ir apie vaiką, kuriam reikalinga globa. Globoti – tai visapusiškai pasirūpinti vaiku, susijusiu arba nesusijusiu biologiniais ryšiais. Tikiu, kad daugelis žmonių sugebėtų globoti, tik apie tai mūsų visuomenėje sklando daug įvairių mitų, kurie, deja, vis dar labai gajūs. Norisi, kad tie mitai būtų kuo greičiau paneigti žmonių galvose – tai dar viena priežastis, dėl kurios siekiu skleisti žinią apie laikinąją ir nuolatinę globą.

– Ar asmeniškai savo aplinkoje esate susidūrusi su globa ar įvaikinimu?

– Su globa ar įvaikinimu nesu susidūrusi, bet visuomet žaviuosi žmonėmis, kurie pasirenka globoti ar įvaikinti, visuomet domiuosi jų istorijomis ir patirtimis, man įdomu, kaip toms šeimoms sekasi, su kokiais iššūkiais jos susiduria. Pritariu minčiai, kad svetimų vaikų nėra ir neturi būti. Manau, kiekviena šeima ar asmuo galėtų apsvarstyti galimybę globoti ar įvaikinti, nepaisant to, kokį galutinį sprendimą jie bepriimtų.

– Kodėl, Jūsų manymu, vaikui svarbu augti šeimoje?

– Šeimų ir šeimos situacijų būna visokių, atsakymą galima būtų labai išplėsti pradedant šeimos sąvokos apibrėžimu, įvairių situacijų aptarimu. Trumpai tariant, manau, kad svarbiausia, jog vaikas gyvenime turėtų bent vieną žmogų, kuriuo galėtų pasitikėti ir kuris jam būtų autoritetas. Žmogų, kuris sukuria saugumą, stabilumą, auga kartu su vaiku bei jį supranta, myli ir saugo. Kiekvienas vaikas pirmiausia turi jaustis saugus ir fiziškai, ir emociškai. Man šeima yra ramybės uostas, į kurį gali sugrįžti ir žinoti, kad ten esi laukiamas, mylimas toks, koks esi ir už tai, kad esi. Šeimoje formuojasi vaiko vertybės, požiūris į gyvenimą, į save, į aplinkinius. Juk vaikai mokosi iš aplinkos, tad manau, kad šeima ir yra visa ko pagrindas žmogui augti, tobulėti ir vėliau ant šio pamato kurti savo šeimą.

– Ką pasakytumėte šeimoms, svarstančioms apie globą ir įvaikinimą?

– Viskas prasideda nuo minties ir nuo pokalbio, tad šeimoms, svarstančioms apie globą ir įvaikinimą, norėčiau priminti, kad vaikų globa yra ne vienišas procesas. Globoti ar įvaikinti nusprendusios šeimos sulaukia daug profesionalios pagalbos iš valdžios institucijų, pelno nesiekiančių organizacijų ir kitų globojančių šeimų. Apie globą svarstančias šeimas noriu paskatinti veikti ir nebijoti. Kviečiu plačiau pasidomėti globa ir įvaikinimu, tikrai daug dalykų pamatysite visai kitomis akimis. Labai džiaugiuosi, kad Trakų rajono Globos centre dirba profesionalūs darbuotojai, visada pasiryžę padėti būsimiems bei jau esamiems globėjams ir įtėviams. Globos centras įsikūręs Lentvaryje, Bažnyčios g. 3. Jei turite su globa ar įvaikinimu susijusių klausimų, kviečiu drąsiai užsukti arba susisiekti el. paštu: v.brazukaitiene@trakuseimoms.lt,  tel. 8 614 17269.

– Ko palinkėtumėte jau esamiems globėjams ir įtėviams?

– Esamiems globėjams ir įtėviams, kaip ir visiems tėvams, visuomet linkiu kantrybės ir augti kartu su vaikais, nes nepaisant to, ar augini biologinį vaiką, ar globoji, kantrybės visuomet prireikia labai daug. Esate puikus pavyzdys kitiems, tad jei tik norite ir galite, būkite pavyzdžiu bei dalinkitės savo patirtimi su būsimais globėjais ir įtėviais, nes jūsų nueitas kelias labai vertingas.

Kalbėjosi Kristina Žukovska

Trakų rajono Globos centro savanorė