Pastaruoju metu vis daugėja atvejų apie vilkų papjaunamus naminius gyvulius. Ūkininkai skaičiuoja nuostolius ir prašo padidinti plėšrūnų medžiojimo kvotą. Jiems antrina ir medžiotojai, tačiau gamtosaugininkai atkerta, kad patys ūkininkai turėtų geriau saugoti savo gyvulius. Kaip ir visoje Europos Sąjungoje, taip ir Lietuvoje vilkas yra saugoma rūšis.

Kasmet avys nukenčia nuo vilkų

Šią savaitę už kelių kilometrų nuo Trakų, Jogėliškių kaime, avis auginantis ūkininkas Raimondas Venclovas dėl vilkų neteko 34 gyvulių – tai ketvirtadalis laikomos bandos. „Netekome didžiausių avių, – skundžiasi ūkininkas. – Nepadeda ir naktimis kūrenami laužai, metro aukščio elektrinė tvora ir du šunys.“ Vilkės jau yra atvedusios jauniklių, todėl artimiausiu metu situacija, kaip teigia ūkininkas, gali dar labiau pablogėti – nelygios jėgos.
Dėl vilkų padarytos žalos ūkininkas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę, kurioje jau yra užregistruoti šeši atvejai trijose seniūnijose, kai vilkai papjovė gyvulius. „Mes turime sumokėti ūkininkams 3 360 EUR, – sakė Trakų r. savivaldybės Žemės ūkio administravimo skyriaus vedėjas Arūnas Dzigas. – Jei ir toliau šiemet vilkai pjaus naminius gyvulius, tai gali nepakakti Aplinkos apsaugos rėmimo lėšų.“
Šią vasarą nuo vilkų nukentėjo Anykščių, Elektrėnų, Varėnos ir kt. savivaldybių ūkininkai. Pernai vilkai šalyje papjovė 1 400 gyvulių, ūkininkams sumokėta 140 tūkst. EUR kompensacijų.
Pagal prieš kelerius metus atliktą apklausą Lietuvoje yra apie 300 vilkų. Ūkininkai norėtų didinti vilkų medžioklės kvotą. Nors pagal medžioklės taisykles, vilkų medžiojimo sezonas oficialiai prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1-osios, šiemet, kaip paprastai, jis baigėsi anksčiau. Paskutinieji vilkai sumedžioti vasario 3 ir 4 d. Iš viso per šį sezoną nušautas 61 vilkas.
Kol kas neaišku, ar aplinkos ministerija leis padidinti vilkų medžioklės kvotą nei praėjusi sezoną. Tačiau yra nustatyta, kai žala pasiekia 10 atvejų, tai savivaldybės gali kreiptis dėl leidimo išdavimo medžioti vilkus nelaukiant medžioklės sezono pradžios.
Dvejus metus ūkininkai dėl lėšų priemonėms nuo vilkų įrengti gali kreiptis į savivaldybes, kurios įrangos pirkimą finansuoja iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Tiesa iš šio fondo skiriamos kompensacijos ir už papjautus gyvulius. Dažniausiai savivaldybėms šio fondo lėšų vos pakanka kompensacijoms už gyvulius ir kitą laukinių gyvūnų daromą žalą.

Parengta pagal LRT TV
naujienų tarnybą, LRT.lt