Pastaruoju metu vis daugėja atvejų apie vilkų papjaunamus naminius gyvulius. Ūkininkai skaičiuoja nuostolius ir prašo padidinti plėšrūnų medžiojimo kvotą. Jiems antrina ir medžiotojai, tačiau gamtosaugininkai atkerta, kad patys ūkininkai turėtų geriau saugoti savo gyvulius. Kaip ir visoje Europos Sąjungoje, taip ir Lietuvoje vilkas yra saugoma rūšis.
Kasmet avys nukenčia nuo vilkų
Šią savaitę už kelių kilometrų nuo Trakų, Jogėliškių kaime, avis auginantis ūkininkas Raimondas Venclovas dėl vilkų neteko 34 gyvulių – tai ketvirtadalis laikomos bandos. „Netekome didžiausių avių, – skundžiasi ūkininkas. – Nepadeda ir naktimis kūrenami laužai, metro aukščio elektrinė tvora ir du šunys.“ Vilkės jau yra atvedusios jauniklių, todėl artimiausiu metu situacija, kaip teigia ūkininkas, gali dar labiau pablogėti – nelygios jėgos.
Dėl vilkų padarytos žalos ūkininkas kreipėsi į Trakų rajono savivaldybę, kurioje jau yra užregistruoti šeši atvejai trijose seniūnijose, kai vilkai papjovė gyvulius. „Mes turime sumokėti ūkininkams 3 360 EUR, – sakė Trakų r. savivaldybės Žemės ūkio administravimo skyriaus vedėjas Arūnas Dzigas. – Jei ir toliau šiemet vilkai pjaus naminius gyvulius, tai gali nepakakti Aplinkos apsaugos rėmimo lėšų.“
Šią vasarą nuo vilkų nukentėjo Anykščių, Elektrėnų, Varėnos ir kt. savivaldybių ūkininkai. Pernai vilkai šalyje papjovė 1 400 gyvulių, ūkininkams sumokėta 140 tūkst. EUR kompensacijų.
Pagal prieš kelerius metus atliktą apklausą Lietuvoje yra apie 300 vilkų. Ūkininkai norėtų didinti vilkų medžioklės kvotą. Nors pagal medžioklės taisykles, vilkų medžiojimo sezonas oficialiai prasideda spalio 15 d. ir tęsiasi iki balandžio 1-osios, šiemet, kaip paprastai, jis baigėsi anksčiau. Paskutinieji vilkai sumedžioti vasario 3 ir 4 d. Iš viso per šį sezoną nušautas 61 vilkas.
Kol kas neaišku, ar aplinkos ministerija leis padidinti vilkų medžioklės kvotą nei praėjusi sezoną. Tačiau yra nustatyta, kai žala pasiekia 10 atvejų, tai savivaldybės gali kreiptis dėl leidimo išdavimo medžioti vilkus nelaukiant medžioklės sezono pradžios.
Dvejus metus ūkininkai dėl lėšų priemonėms nuo vilkų įrengti gali kreiptis į savivaldybes, kurios įrangos pirkimą finansuoja iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos. Tiesa iš šio fondo skiriamos kompensacijos ir už papjautus gyvulius. Dažniausiai savivaldybėms šio fondo lėšų vos pakanka kompensacijoms už gyvulius ir kitą laukinių gyvūnų daromą žalą.
Parengta pagal LRT TV
naujienų tarnybą, LRT.lt
Nelabai suprantu, kodėl ūkininkai, miško ir žemės savininkai nieko nedfor, o tik verkauja. Seniai Buvo laikas yra teisingai pažvelgti į situaciją iš šalies ir ją teisingai sureguliuoti. Ne vilka čia kali, o abejos derybų pusės: viena, stipresnė ir gudresnė,-valstybė apsimeta durniuku ir pila bet kokias nesamones ūkininkams ant ausų; kita- patiklūs ūkininkai tik verkšlena spausdami rankoje kepurę kaip baudžiaunininkai prieš poną nedrįsdami pasakyti, kad žalos atlyginimas už laukinių žvėrių padarytą žalą ir nuostolių, žalos prevencija yra sureguliuotos netinkamai ir neteisingai.
Pagal įstatymus laukiniai žvėreliai yra ne Miško savininkų, ne bešeimininkė, o pačios valstybės nuosavybė, kurią pati valstybė, kaip rūpestinga savininkė, privalo tinkamai išlaikyti ir prižiūrėti.
Dabar gi gaunasi, kad valstybės nuosavybė ėda ir gyvena privačių miškų savininkų miškuose, nes valstybė savus miškus iškerta ir spekuliuoja mediena. Kur jau tada ape tuos žvėris galvosi, kai pings mušasi į kišenę:))). Tačiau valstybė neturi teisės neatlygintinai savo nuosavybės išlaikymui- žvėrims naudoti ir eikvoti privačių Miško savininkų miškų ir juose esančių gėrybių, kurias nuniokoja ten nuolatos gyvenantys žvėrys. Tokiu atveju, būtų teisinga, kad valstybė paskaičiuotų , kiek ji turi žvėrių ir Tokio ploto miškai jiems yra reikalingi ir kiek gi Miško valstybė neturi teisės iškirsti, nes tai yra jos nuosavybės, auguntunių- žvėrių namai. Kadangi žvėrelio nepririši ir jam gerai prižiūrimas privatus Miškas yra skanesenis negu valstybinis, tai valstybė, turi paskaičiuoti išlikusių nekertamų valstybinių miškų ir privačių miškų proporciją ir privačių miškų savininkams kasmet mokėti savininkams išmokas už valstybės žvėrių gyvenimą ir bujojimą privačių savininkų miškuose. Tada būtų sąžiningi valstybės ir privačių miškų savininkų tarpusavio santykiai žvėrių išlaikymo klausimu. taigi, jei valstybės vilkai papjauna privataus savininko gyvulius, žala turi būti atlyginama nedelsiant ir rinkos kaina. Jei vilkų vizitai darosi dažnesni tam tikrų metų laikotarpiais- vaikų atsivedimu, padidejusios šeimynos maitinimu, gūdžios nžiemos atvejais, tai valstybė privalėtų pati paskaičiuoti, kokiu būdu ji išlaikys ir maitines saco nuosavybė už kurią ne savininkas, bet valstybė yra atskinga: ar subproduktų tiekimu į tam tikras vietas miške:), ar lauko gyvūnų, kuriuos ėda vilkai gausinimu, kad jų užtektų vilkams. Manau, kad dabar vilkų ėdamas stirnas, briedžius,elnius šernus ir kt suėda patys medžiotojai. O dabar su naktiniais taikikliais iššluos tuščiai visą mišką. Kaip jūs galvojate, kur tada ateis vilkai??? Jie pas ūkininkus ateina, nes miške nėra ko valgyti, nes medžiotojai nesirūpina pagausinti medžiojamų žvėrelių kiekio, kad būtų reikalinga pusiausvyra miške.
Taigi, gerbiama valdžia, pribrendo reikalas ne spekuliuoti valstybine mediena, ne valstybinius Miškus kirsti, atimant iš žvėrelių Jims priklausančius namus, o pasirūpinti, kad jūsų žvėrys būtų, kaip ir priklauso, išlaikomi valstybės sąskaita ir kad jie nedarytų žalos kitiems žmonėms. Vilkai turi teisę gyventi, bet jūs privalote duoti jiems ką valgyti savo valstybiniame miške. Jūs Savo žvėrims naudojate ir privačius miškus, todėl private ir teisingai atlyginti ne tik ūkininkui už sudraskytus gyvulius, bet ir privadas miško savininkui už Miško nuomą savo žvėrims. Kaip galima taip ilgai gyventi parazituojant privatiems savininkams ant galvų. Gėda.